Praėjusį ketvirtadienį pavienis asmuo ėmė šaudyti viename Oregono bendruomenės koledže. Iki tol, kol pats šaulys buvo nužudytas policijos, jis nušovė 9 žmones ir dar apie 20 sužeidė. Tai buvo 45-asis susišaudymo atvejis, sudrebinęs JAV mokyklas šiais metais, ir naujausias masinis žmonių sušaudymas, kurie pastaraisiais metais per dažnai vyksta JAV koledžuose, kino teatruose, karinėse bazėse ir bažnyčiose. Kalbant apie žudynes šaunamaisiais ginklais, Jungtinės Valstijos tragiškai išsiskiria pasaulio kontekste: naujausio tyrimo duomenimis, masinių šaudymų viešose vietose JAV vyksta daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje.
1966-2012 metais Jungtinėse Valstijose įvyko 90 masinių šaudynių. Minėtame tyrime, masinis šaudymas apibrėžiamas kaip tas, kurio metu buvo mažiausiai keturios aukos, jiems nepriskiriami gaujų susišaudymai ir kelių šeimos narių nužudymas. Pagal tokį apibrėžimą, masinėms šaudynėms nepriskiriami spaudoje nuskambėję praėjusio savaitgalio susišaudymai Čikagoje ar ypatingo šalies dėmesio sulaukęs įvykis, kai Virdžinijoje tiesioginio eterio metu buvo nušauti du žurnalistai. Masinės šaudynės yra tokios, kokios vyko Kolorado valstijos Auroros kino teatre 2012-aisiais ir Sandy Hook pradinėje mokykloje Konektikute tais pačiais metais.
90 masinių šaudynių, įvykusių JAV, sudaro trečdalį visų 292 tokių išpuolių visame pasaulyje, surengtų per tą patį laikotarpį. JAV gyvena 5 % viso pasaulio populiacijos, o čia įvyko 31 % visų masinių šaudynių viešose vietose.
„Žmones ši statistika truputį nustebino“, – sakė analizę atlikęs Alabamos universiteto kriminalistikos profesorius Adamas Lankfordas, pabrėžęs, kad tai yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, lyginęs pasaulinius duomenis.
JAV šaudynės yra kitokios
Peržvelgęs ir išanalizavęs kiekvieno įvykio detales, Lankfordas išskyrė kelis bendrus faktorius, kurie JAV įvykdytus šaudymus išskiria iš likusio pasaulio. Jungtinėse Valstijose žmonės turi didesnę tikimybę žūti masinėse šaudynėse, jei jie yra mokykloje arba darbe. Kitose šalyse tokie incidentai dažniausiai įvyksta netoli karinių bazių. Amerikoje daugiau nei pusė šaulių turėjo daugiau nei vieną ginklą. Pasaulinėje statistikoje šauliai paprastai turi vieną ginklą. Jungtinėse Valstijose kiekvienu atveju yra vidutiniškai 6,87 aukos. Kitoje 171 Lankfordo tirtoje šalyje vidurkis buvo 8,8 aukos.
Lankfordo teigimu, JAV per šiuos įvykius žūsta mažiau žmonių todėl, kad amerikiečių policija yra nuolat apmokoma, kaip reaguoti tokiais atvejais, nepaisant to, kad masinės šaudynės vyksta retai, palyginus su kitais nusikaltimais.
„Kitose šalyse policija reagavo lėčiau ir buvo menkiau pasirengusi spręsti tokią situaciją“, – sakė Lankfordas.
Pamėgdžiotojų fenomenas
Kokios yra tokių dažnų masinių šaudynių JAV priežastys? Duomenys atskleidžia, kad daugelis šaulių turi psichikos sutrikimų. Tačiau kiti tyrimai rodo, kad nors psichikos susirgimų atvejų JAV nepadaugėjo žymiai, masinių šaudynių skaičius išaugo ryškiai.
Nauja Harvardo universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos ir Northeastern universiteto analizė atskleidė, kad masinių šaudynių skaičius 2011-2014 metais išaugo trigubai. Per tą laikotarpį vieši ginkluoti išpuoliai prieš gyventojus vyko vidutiniškai kas 64 dienas. Per ankstesnius 29 metus tai vyko vidutiniškai kas 200 dienų. Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius savižudybių ir ginkluoto smurto skaičius JAV labai smarkiai sumažėjo.
Kai kurie mokslininkai mano, kad masinės žudynės gali būti užkrečiamos. Štai vieno šiais metais atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, kad įvykus masinėms šaudynėms išauga tikimybė, jog per ateinančias porą savaičių įvyks dar vienas išpuolis – tokia „infekcija“ tęsiasi apie 13 dienų.
Pamėgdžiotojų fenomenas yra akivaizdesnis JAV, nes ginklai čia yra lengviau prieinami nei kitose šalyse.
„Prieiga prie šaunamųjų ginklų yra ryškus tokių įvykių pranašas“, – sakė Lankfordas.
Jungtinės Valstijos turi daugiau ginklų nei bet kuri kita pasaulio valstybė: apskaičiuota, kad šiuo metu JAV cirkuliuoja 270-310 milijonų šaunamųjų ginklų. Amerikoje gyvena 318,9 milijono gyventojų, o tai reiškia, kad beveik kiekvienam amerikiečiui tenka po šaunamąjį ginklą. Tačiau vos daugiau nei trečdalis amerikiečių sako, kad jie, ar kas nors iš kartu gyvenančių šeimos narių, turi ginklą, skelbia Pew Research Center. Antra daugiausiai šaunamųjų ginklų pasaulyje turinti šalis yra Indija, tačiau čia 46 milijonus ginklų išsidalina daug didesnė, daugiau nei 1,25 milijardo žmonių, populiacija. Indija net nepriartėja prie daugiausiai masinių šaudynių turinčių šalių penketuko.
Statistika rodo, kad didesnė ginklų kontrolė pasiekia trokštamų rezultatų. Lankfordas pavyzdžiu pateikia Australiją. 1987-1996 metais šalyje įvyko keturios masinės šaudynės. Po šių įvykių visuomenės nuomonė apie ginklų laikymą pasikeitė, o parlamentas sugriežtino ginklus reglamentuojančius įstatymus. Nuo to laiko Australijoje nebuvo nė vieno tokio įvykio.
Šlovės troškimas irgi faktorius?
Tačiau JAV tokios politinės valios nėra. Pew apklausos, atliktos po daugelio garsių masinių šaudynių, atskleidė (su viena išimtimi), kad amerikiečiai paprastai po tokių įvykių dar palankiau vertina ginklų laikymą. Lankfordas sako turįs teoriją, kurią bandys analizuoti kito tyrimo metu.
„Tai sunku pademonstruoti apčiuopiamais duomenimis, tačiau mane šokiravo tyrimai, atskleidę, kad būti įžymiu yra vienas iš svarbiausių šios kartos tikslų. Amerikiečių šlovės troškimas vis auga, o žiniasklaidos dėmesys tokiems įvykiams kai kuriuos, svarstančius tokį kelią, gali paskatinti veikti“, – sako Lankfordas.
„Mūsų žmogžudysčių skaičius, lyginant su atitinkamo išsivystymo Europos šalimis, yra didesnis. Būtent tokie išpuoliai mus išskiria ir nušviečia neigiamoje šviesoje, – kalbėjo Lankfordas apie tyrimo naudą. – Tačiau tyrimo rezultatai siunčia žinutę pasauliui, kad tokie reiškiniai vyksta, ir kad reikia pasimokyti iš kitų patirties ir būti pasirengusiam, dar iki jus ištinka tokia tragedija.“
