Mianmaro de facto vadovė taip pat pažymėjo, jog jos šalis išskėstomis rankomis atgal priimtų visus norinčius sugrįžti musulmonus.

„Nemanau, kad vyksta etninis valymas. Mano nuomone, tai yra pernelyg stiprus išsireiškimas apibūdinant tai, kas vyksta“, - sakė ji, pridurdama: „Dabar jaučiamas didžiulis priešiškumas – taip pat ir musulmonai žudo musulmonus, jeigu mano, kad taip bendradarbiauja su valdžia. Tai yra ne tik etninio valymo problema, kaip jūs sakote, bet ir skirtingose barikadų pusėse esančių žmonių problema, ir mes siekiame abi tas puses sujungti.“

Rohinjai neturi teisės į pilietybę Mianmare, buvusioje Birmoje, kuri laiko juos nelegaliais imigrantais iš Bangladešo, ir susiduria su nuolatine pareigūnų bei visuomenės diskriminacija. Dešimtys tūkstančių jų iki šiol gyvena palaikėse pabėgėlių stovyklose, į kurias buvo perkelti po smurto protrūkių 2012-aisiais.

Per kelis pastaruosius mėnesius, apie 70 000 rohinjų pabėgo atgal į Bangladešą, kad išvengtų kariuomenės vykdomos operacijos Rachinų valstijoje, pradėtos po to, kai ten per neramumus žuvo devyni policijos pareigūnai.

Jungtinės Tautos praėjusį mėnesį paskelbė tiriančios pareiškimus, jog kariuomenė beatodairiškai taikosi į rohinjus vykdydama tą operaciją, bei pasmerkia juos prievartavimams, kankinimams ir žudymams. Mianmaro vyriausybė šiuos kaltinimus neigia.

Iki šiol Aung San Suu Kyi nuo komentarų susilaikydavo, o vyriausybės vykdomas rohinjų persekiojimas smarkiai pakenkė jos, kaip žmogaus teisių aktyvistės, reputacijai. Primename, kad Mianmaro lyderė kelis dešimtmečius kovojo prieš karinės chuntos valdymą, ir didžiąją dalį tų metų praleido gyvendama namų arešto sąlygomis.

Tačiau pirmą kartą kalbėdama apie savo šalies problemas su tarptautine žiniasklaida, Aung San Suu Kyi sakė, jog ir anksčiau yra atsakinėjusi į klausimus apie rohinjus.

„Šis klausimas man yra užduodamas nuo 2013-ųjų, kai Rachinų valstijoje paskutinį kartą prasiveržė neramumai, - sakė ji. – Žurnalistai man vis užduodavo klausimus, ir aš į juos atsakydavau, o žmonės sakydavo, jog tyliu, vien todėl, kad nepasakydavau to, ką jie norėdavo išgirsti, t. y. nepasmerkdavau vienos ar kitos pusės.“

Aung San Suu Kyi taip pat sakė nežinanti, kodėl spalį buvo įvykdyti nauji išpuoliai prieš musulmonus, tačiau spėjo, jog tai galėjo būti daroma norint apsunkinti taikos derybas tarp Mianmaro vyriausybės ir įvairių šalies ginkluotų etninių sukilėlių grupuočių.

Ji taip pat paneigė tvirtinimus, jog kariuomenė gali laisvai daryti viską, ką užsimananti. „Ji negali laisvai prievartauti, plėšikauti ir kankinti, - sakė ji. – Ji gali laisvai mobilizuotis ir kariauti. Tai įrašyta konstitucijoje. Kariniai reikalai yra kariuomenės valioje.“

Vis dėlto, ji sutiko, jog vyriausybė dar tikisi atgauti kariuomenės kontrolę. Pagal dabartinę konstituciją, kurią sudarė buvęs karinis šalies režimas, kariuomenė veikia nepriklausomai nuo valdančiosios partijos.

Aung San Suu Kyi taip pat kalbėjo apie progresą, kurį jos vadovaujama vyriausybė pasiekė nuo atėjimo į valdžią pernai metų kovą. Pagrindinis jos prioritetas rinkiminės kampanijos metu buvo naujų darbo vietų kūrimas, o šį tikslą įvykdyti esą padėjo investicijos į kelius, tiltus, bei elektros tiekimą nuošalioms bendruomenėms. Pasak Mianmaro lyderės, taip pat buvo pagerinta sveikatos priežiūra bei užtikrinti laisvesni rinkimai.

Tarp kitų jos vyriausybės prioritetų yra taikos atkūrimas šalyje, kone be pertraukos buvusioje pilietinio karo būsenoje, bei diskusijos dėl pilietybės suteikimo rohinjams ir kitoms etninėms grupėms.

Kalbėdama apie iš Mianmaro į kaimynines šalis pasitraukusius musulmonus, Aung San Suu Kyi taip pat sakė: „Jeigu jie sugrįš, jie bus saugūs. Kai kurie jų jau grįžo, tačiau tik jie patys gali tai nuspęsti. Mes juos priimame, ir priimsime visus grįžtančius.“