Sparčiai augantis skaičius rusų, bėgančių iš šalies ieškoti politinės laisvės ir ekonominių galimybių Vakaruose, tapo didžiausia stabilumo grėsme Rusijos Federacijai, skelbia Atlanto tarybos analitikė, Europos ir Eurazijos tyrimų direktorė Alina Poliakova.
Jos teigimu, „šios išorinės migracijos faktas yra reikšminga nacionalinė grėsmė Rusijos Federacijai, siekiančiai atgauti savo įtaką pasaulyje“.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino vadovavimas represavo socialines laisves šalyje, vardan agresijos demonstravimo globalinėje arenoje. Tai lėmė, kad tarp 2000 ir 2014 metų maždaug 1,8 mln. rusų paliko šalį, sako Poliakova, remdamasi oficialia Rusijos statistika. „Ši tendencija dabar tik stiprėja“, - pridūrė ji.
Aršūs pilietinės visuomenės suvaržymai, menkos ekonominės galimybės ir nepriklausomos žiniasklaidos trūkumas yra pagrindiniai faktoriai, prisidėję prie šio gyventojų egzodo. „Tie patys asmenys, kurie turėtų pasilikti Rusijoje, kad sustiprintų jos ekonominę galią, yra tie asmenys, kurie ją palieka“, - teigia Poliakova.
Poliakova šia tema diskutavo kartu su Jevgenija Čirikova, rusų aplinkosaugininke; Sergejumi Erofejevu, Rutdžerso universiteto konsultantu; bei Michailu Kokoričiumi, kompanijos „Astro Digital“ prezidentu ir įkūrėju. Diskusiją moderavo Johnas Herbstas, Dinu Patriciu Eurazijos centro direktorius. Pastarojo teigimu, dabartinė emigracijos krizė yra tiek politinė, tiek ekonominė Rusijos problema.
Anksčiau, kai naftos ir gamtinių dujų kainos buvo aukštos, o Europa buvo priklausoma nuo rusiškų energetikos šaltinių, „pagrindiniai resursai Rusijos valdžiai buvo ne žmonės“, teigia Čirikova. Tačiau dabar, kai naftos, akmens anglies ir gamtinių dujų kainos nusmuko, „valdžiai kilo problemų su pinigais, ir ji yra priversta ieškoti naujų būdų praturtėti“.
Tuo tarpu Erofejevas sakė, kad „Rusijoje ir toliau vyksta žmogiškojo kapitalo nutekėjimas“. Jis taip pat pabrėžė poreikį diferencijuoti priežastis, dėl kurių rusai palieka šalį, teigdamas, kad „ši emigracijos banga yra pati sudėtingiausia pagal savo kompoziciją“.
Čirikovos teigimu, daugybę aktyvistų ir jiems prijaučiančių žmonių bėgti paskatino politinė motyvacija – dėl agresyvios represijos emigracija tapo būtina užtikrinant jų saugumą. Ji taip pat prisiminė kampaniją prieš Putino perrinkimą 2012 m., kurią pažymėjo ne tik politinė represija, bet ir ekonominiai sunkumai. Valdant Putinui, „kūrybiškoji visuomenės dalis pradėjo vidinį maištą“, sakė Erofejevas, ir daugybė pradedančių verslininkų paliko šalį, kad vystytų savo verslus Jungtinėse Valstijose ar kitose Vakarų šalyse.
Jam paprieštaravo Kokoričius, kuris pats yra verslininkas. „Mes galime dirbti bet kokioje politinėje sistemoje“, - sakė jis, pažymėdamas, jog būtų pernelyg paprasta vadinti migraciją grynai politine problema. „Nors mes neabejotinai jaučiame bendrą situacijos suprastėjimą, politinė sistema yra tik papildoma, bet ne pagrindinė emigracijos motyvacija“, - sakė jis.
Iš esmės, verslininkai Rusiją palieka, „nes jie neturi ekonominių galimybių panaudoti savo įgūdžius“, sako Poliakova.
Erofejevas taip pat sakė, kad rusų emigrantų banga, palikusi šalį tūkstantmečių sandūroje ir iki šiandienos, „greičiausiai yra paskutinis itin išsilavinusių žmonių egzodas“. Dėl Rusijos švietimo sistemos degradacijos, „ateityje nebebus tokio tipo ar panašios emigracijos“, sakė jis.
Vis dėlto, nors Poliakova augantį rusų emigrantų skaičių pavadino „keliančiu nerimą“, Čirikova ir Kokoričius sakė, jog rusų diaspora Vakaruose gali būti naudinga šaliai.
„Politiniai aktyvistai ir politikai, kurie palieka šalį, yra tie patys žmonės, kurie iš visos širdies nori palaikyti Rusiją ir tęsti savo kovą, - sakė Čirikova. – Jie tikrai nori pakeisti Rusijos režimą.“
Ji pasakojo, kaip Rusijos pilietinės visuomenės nariai, pabėgę nuo represijos, toliau tęsia savo veiklą iš užsienio, galbūt netgi efektyviau, pasitelkdami vakarietiškos visuomenės laisves, neprieinamas jiems Rusijoje.
Čirikova taip pat paragino vakarietiškas valstybes padėti rusų aktyvistams. „Didžiulė problema Rusijoje yra ta, kad mes neturime nepriklausomos žiniasklaidos, - sakė ji, pridurdama, kad emigrantams reikia vakarietiškos visuomenės pagalbos, kad jie būtų išgirsti. – Labai svarbu, kad padėtumėte mums skleisti šią informaciją.“
Ji taip pat paragino Vakarų šalis, ypač Jungtines Valstijas, išlaikyti savo politinį spaudimą Rusijai.
