Giedama Tautiška giesmė[/caption]
1253 m. liepos 6 d. buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Vykdydamas lanksčią politiką, jis ne tik pavertė niekais begales kryžiuočių ordino planų, bet ir padėjo Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo Europoje pamatą. Šiandien tai valstybinė šventė, kuri minima tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio lietuvių. Nuo 2009 m., švenčiant Lietuvos vardo tūkstantmetį, liepos 6 d. minima giedant Lietuvos himną, sujungiant po visą pasaulį pabirusius lietuvius kelioms akimirkoms į gyvą balsų grandinę. Tai bene vienintelė tauta, kurios himnas vieną dieną metuose apskrieja visą Žemės rutulį. Ši unikali tautos iniciatyva, palaikoma pavienių žmonių ir aktyvių bendruomenių, jau yra tapusi šių laikų tradicija ir neatsiejama Lietuvos identiteto dalimi pasaulyje.
Septintus metus iš eilės šią iniciatyvą aktyviai palaiko ir Lemonto apylinkės valdyba, kasmet liepos 6-ąją burianti lietuvių bendruomenę. Pasak organizatorių, Valstybės diena reikalinga tam, kad žmonės kaip tauta, kaip valstybės piliečiai jaustųsi vieningi ir gerbtų asmeninį ryšį su praeitimi, turėtų saugumo pojūtį ir ateities viziją.
PLC kiemelyje susirinkusius jaunesnio ir vyresnio amžiaus žmones pasveikino Lemonto apylinkės valdybos pirmininkė Violeta Valaitytė. Trumpą Mindaugo karūnavimo istoriją perteikė Marija Boharevičienė, Kazio Bradūno ir Justino Marcinkevičiaus eiles skaitė Valentinas Boharevičius.
Marija Boharevičienė[/caption]
Valentinas Boharevičius[/caption]
Nuskambėjo Lietuvos prezidentų mintys apie seniausios valstybės šventės - Mindaugo karūnavimo - kaip tautos orumo ir istorinės svarbos dieną. M. Boharevičienė, skaitydama prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą Lietuvos žmonėms, citavo: „Lietuvos valstybė - šiuose dviejuose žodžiuose telpa Lietuvos istorija ir dabartis, tai, kas atkovota, kas toliau kuriama, kas artima, kas brangu, kas mus liepos 6-ąją sutelkia ir vienija. Kad šis valstybingumo raidos suvokimas įpareigoja mus branginti ir puoselėti pamatines europines vertybes, kurti ir stiprinti Lietuvos valstybę, visomis pastangomis siekti Lietuvos klestėjimo.“
Aktyvūs lietuviai išgirdo ir buvusio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus žodžius: „Mindaugo Lietuva mums perduoda esminį istorijos priesaką - esame stiprūs tiek, kiek pajėgiame derinti ištikimybę savo kraštui su atvirumu pasauliui, kiek įstengiame siekti tradicijos ir nuolatinio atsinaujinimo darnos.“
Žali marškinėliai, trispalvė, Lietuvos vėliavėlės ir net tautinis kostiumas - mažos detalės puošė susirinkusiuosius. Karštą dieną tautiniu kostiumu nepabūgo pasipuošti Rytūnė Tankūnaitė Rudaitienė, kurios aprangos akcentu tapo didžiulis Baltijos gintaro karolių vėrinys. Jis, kaip moteris pasakojo, buvo padovanotas pačių pirmųjų angliakasių lietuvių, atvykusių į Ameriką. Pastarieji moters šeimą išgelbėjo nuo pabėgėlių stovyklos Vokietijoje ir svetingai priėmė į savo namus, kol vyko darbo paieškos Amerikoje. Pati specialios pedagogikos diplomą turinti moteris teigė, kad tai, ką ji vilki, nėra visiškai autentiškas tautinis kostiumas, trūksta keleto papildomų detalių, tačiau, kai yra proga, visada malonu pasipuošti.
Rytūnė Tankūnaitė Rudaitienė[/caption]
M.Boharevičenė ir V.Boharevičius su iš Prancūzijos atvykusiais lietuviais[/caption]
„Anksčiau mes labai dažnai puošdavomės tautiniais kostiumais, dabar tiesiog nežinau… Kai Lietuva tapo nepriklausoma, tas poreikis puoštis tautiniu kostiumu išnyko. Nemanau, jog tapome vargingesni, jog kiekviena moteris negalėtų sau leisti pasisiūti tautinio kostiumo“, - svarstė R. Tankūnaitė Rudaitienė.
Pasak moters, daugelis raštų yra universalūs. „Visos turim juostas, turime gintaro - va štai jums ir tautinis drabužis įvairioms valstybės, dainų šventėms ir kitokiems susibūrimams“, - išeities ieškojo moteris.
Lietuvišką dvasią puoselėjančioje šeimoje augusi R. Tankūnaitė Rudaitienė kalbėjo, jog priverstinai į Ameriką atvykę lietuviai, praradę savo bendruomenes, jas iš naujo sukūrė: „Tai yra taip giliai sieloje, ta lietuvybė, todėl jau nėra net abejonės - turi dalyvauti lietuviškose šventėse, puoselėti ją, išlaikyti bendruomeniškumą.“
Lietuviškas kostiumas - R. Tankūnaitė Rudaitienė[/caption]
Lemonto apylinkės valdybos pirmininkė V. Valaitytės džiaugėsi, kad kasmet vis daugiau atsiliepia ir dalyvauja valdybos organizuojamame renginyje: „Pirmais metais mūsų buvo tiek, kad tilpome PLC kryžių kalnelyje, dabar jau tikrai netilptumėme.“
Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie, kaip pati moteris teigia, nešioja kažką švento savo širdyse, kurie prisimena ir nenori užmiršti lietuviškų šaknų: „Stengiamės kasmet pritraukti vis daugiau vaikučių iš stovyklų, kaip matote, šiandien jų nemažai susirinko.“
Iš tiesų, renginyje dalyvavo ir tautinę giesmę oriai ir pasitikinčiai traukė bene 30 vaikų. Prie jų prisidėjo PLC komanda, Lemonto apylinkės valdybos nariai, lietuviškas tradicijas gerbiantys lietuvių bendruomenės nariai.
„Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė
