Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Mokslo kaina – ne didžiausia problema

08/01/2014 Aidas
education-908

Vertinant svarbiausias šios vasaros politines aukštesniojo mokslo reformas, svarbiausias klausimas šiuo metu yra lengvesnės prieigos prie paskolų suteikimas studentams. Tačiau įrodymai iš Kanados rodo, kad tokie pakeitimai neišspręs didesnės problemos: t.y. nepadės didesnei daliai vaikų iš neturtingų šeimų patekti į koledžus ir nesumažins vis didėjančios nelygybės visuomenėje.
Praėjusiais metais atlikto tyrimo metu Amerikos ir Kanados ekonomistų komanda dviejose šalyse palygino ryšį tarp šeimos pajamų ir koledžo ar universiteto lankymo. Turėjai išsiaiškino, kad neturtingų šeimų atžalos JAV yra kur kas mažiau linkusios tęsti mokslą po vidurinės mokyklos negu Kanadoje, net ir atsižvelgus į jų gabumus bei kitus faktorius.
Ir šis skirtumas nebuvo menkas. „Kanados jaunuoliai, kurių tėvai priklauso didesnes pajamas gaunančiai kategorijai, yra maždaug 25 procentinėmis dalimis labiau linkę lankyti aukštesniojo mokslo instituciją nei jaunuoliai iš mažesnių pajamų kategorijos, - rašo tyrimo autoriai. – JAV šis skirtumas yra didesnis nei 50 procentinių dalių.“
Kodėl šios išvados mus taip stebina? Nepaisant Kanados, kaip geros šalies gyventi, įvaizdžio, jos finansinė parama studentams iš neturtingų šeimų iš tiesų yra kur kas mažiau dosni nei JAV. „Mūsų gauti rezultatai rodo, kad kokie nors kiti faktoriai, be grynųjų išlaidų ir esamų paskolų mokslui, turi paaiškinti žymų pajamų ir aukštesniojo mokslo įstaigos lankymo gradientų skirtumą tarp šių dviejų šalių“, - rašo tyrėjai.
Taigi, kad ir kas užkerta kelią neturtingų šeimų jaunuoliams patekti į koledžą, tai nėra prieiga prie paskolų mokslui. Kas galėtų jiems padėti? Šis klausimas suglumino Lance‘ą Lochnerį, amerikietį ekonomistą iš Vakarų Ontarijo universiteto, kuris tyrė abiejų šalių aukštesniojo išsilavinimo sistemas ir yra vienas iš tyrimo autorių.
„Aš tai suprantu taip, kad yra kitų faktorių, kurių mes dar nesuvokiame, ir kurie JAV yra stipriau išreikšti nei Kanadoje, bei kurie sukėlė žemą švietimo demografijos dinamiką, - sakė jis. – Tai didelė mįslė.“
Tos mįslės išnarpliojimą dar labiau apsunkina tai, kad ryšys tarp šeimos pajamų ir tikimybės lankyti koledžą per paskutinius 20-30 metų tik stiprėjo. „9 deš. pradžioje JAV buvo kur kas panašesnė į Kanadą, - sakė jis. – Kažkokiu būdu mūsų situacija labai suprastėjo.“
Lochneris iškėlė kelis galimus paaiškinimus. Vienas iš jų yra kainų skaidrumas: skirtumas tarp oficialios kainos ir to, ką iš tikrųjų sumokame, kad lankytume daugelį JAV koledžų, yra milžiniškas ir jį sunku apskaičiuoti, ir tai gali labiau stabdyti neturtingas šeimas negu tas, kurioms pinigai yra ne toks didelis rūpestis.
Kita, sunkiau pataisoma priežastis yra ta, kad žmonės JAV yra mažiau linkę kontaktuoti su žmonėmis iš kitų pajamų grupių.
„JAV žmonės yra kur kas labiau segreguoti savo gyvenamose vietose, - sakė Lochneris. – Gali būti, kad dėl to mes turime ir labiau segreguotą išsilavinimą.“ Pavyzdžiui, Kanadoje „yra kur kas didesnė tikimybė, kad lankysi mokyklą, kurioje visi girdi apie koledžo lankymo privalumus, ir kur galima sulaukti pagalbos norint ten patekti“.
Jeigu tai yra tiesa, tuomet pajamų nelygybė ne tik padidino ekonominę koledžo lankymo vertę didėjant atlyginimams, siejamiems su diplomu, bet ir pavertė patekimą į koledžą sunkesniu procesu, sumažinant tikimybę, kad jaunuoliai iš neturtingų šeimų iš aplinkinių girdės, kad koledžo diplomas yra toks dalykas, kurį jie gali ir netgi turi pamėginti gauti.
Yra daugybė minčių, kaip apeiti tokius barjerus: reikalavimas vidurinės mokyklos mokiniams pateikti paraišką ir dėl federalinės paramos studentams, ir bent į vieną koledžą, arba federalinės paramos koledžams susiejimas su parama studentams iš neturtingų šeimų, kuriuos jie priima.
Tačiau visų pirma reikia sutarti dėl to, kas iš tiesų smukdo aukštesnįjį išsilavinimą JAV. Jeigu mūsų tikslas yra padaryti paskolų mokėjimą koledžą baigusiems jaunuoliams ne tokiu brangiu procesu, tuomet šios vasaros reformos teikia vilčių. Tačiau jeigu mūsų tikslas yra padaryti pajamų pasiskirstymą JAV labiau atitinkančiu asmens gabumus (atrodo per daug prašyti, kad jis tiesiog būtų lygesnis), tuomet geresnės paskolų grąžinimo sąlygos čia greičiausiai nepadės.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu