Kai ji dar buvo gyva, Motina Teresė buvo vadinama „gyva šventąja“. Dabar, praėjus 18 metų po jos mirties, ji pagaliau yra kelyje į oficialų šventosios titulą.
Popiežius Pranciškus patvirtino antrąjį Motinai Teresei priskiriamą stebuklą, kurio reikėjo, kad Romos katalikų vienuolė kitąmet būtų paskelbta šventąja. Antruoju stebuklu pripažintas brazilo, turėjusio kelis smegenų auglius, pagijimas 2008 m., pranešė Vatikanas.
„Šventasis Tėvas leido Šventųjų skelbimo kongregacijai paskelbti dekretą dėl palaimintajai Motinai Teresei priskiriamo stebuklo“, - praėjusios savaitės pabaigoje paskelbė Vatikanas. Manoma, kad ji bus paskelbta šventąja Romoje, ateinančių metų rugsėjo mėnesį.
Motina Teresė mirė 1997-aisiais ir buvo kanonizuota 2003 m. Kanonizavimas yra pirmas žingsnis link asmens paskelbimo šventuoju. Viena garsiausių katalikų vienuolių 1979 m. taip pat buvo apdovanota Nobelio taikos premija už savo veiklą gelbėjant skurstančius Indijos lūšnynų gyventojus. Ji paprašė, kad prabangus premijos įteikimo pobūvis būtų atšauktas, ir tos lėšos būtų atiduotos Kalkutos vargšams.
Sesuo Christie, 1950 m. įkurto Motinos Teresės misionierių ordino atstovė, sakė buvusi labai nudžiuginta šios naujienos.
„Savaime suprantama, visi mes, misionieriai, buvome nepaprastai nudžiuginti. Tačiau kol kas mes neturime jokių planų atšvęsti šios žinios“, - sakė ji.
Motinos Teresės misionierių ordinui šiuo metu priklauso daugiau nei 3 000 seserų ir 400 brolių 87 šalyse visame pasaulyje, besirūpinančių skurstančiais ir mirštančiais 160 miestų lūšnynų gyventojais. Ordino būstinė įsikūrusi centrinėje Kalkutoje, Motinos Teresės vardo namuose. Šiame mieste labdaros organizacijai priklauso 19 centrų moterims, našlaičiams ir senoliams, kuriuose gyvena tūkstančiai skurstančių žmonių. Organizacija taip pat turi įkūrusi mokyklą gatvės vaikams, AIDS kliniką bei raupsuotųjų koloniją.
Nors ordino „pagalba vargingiausiems iš vargingiausių“ sulaukė pripažinimo visame pasaulyje, jo vykdoma veikla neapsiėjo ir be kontroversijų. Viena iš paskutinių kritikos bangų kilo dėl sprendimo uždaryti visus ordino įvaikinimo centrus Indijoje. Organizacijos teigimu, ji buvo priversta uždaryti centrus dėl naujų Indijos įvaikinimo įstatymų, leidžiančių įsivaikinti vaikus vienišiems ir išsiskyrusiems žmonėms, kas prieštarauja religiniams įsitikinimams.
Katalikų Bažnyčios kanonizacijai reikalingas vienas stebuklas, kai tuo tarpu šventumui reikia mažiausiai dviejų stebuklų įrodymų. Motina Teresė buvo kanonizuota 2003 m., kai popiežius Jonas Paulius II pripažino jai priskirtą stebuklą. Jis patvirtino, kad stebuklingas indės moters pagijimas nuo auglio įvyko dėl amžinatilsį Motinos Teresės dieviškojo įsikišimo. Tačiau šiam teiginiui prieštarauja Indijos racionalistai.
Nedaug kas žinoma apie brazilo vyro pagijimą 2008-aisiais, kurio gyvybė, pasak Vatikano, buvo išgelbėta antruoju stebuklu. Jo tapatybė laikoma paslaptyje, siekiant išlaikyti tyrimui reikalingą diskretiškumą, praneša Katalikų naujienų agentūra. Sakoma, kad jis netikėtai pagijo nuo smegenų auglių, kai jo kunigas pasimeldė prašydamas Motinos Teresės dieviškojo įsikišimo.
Motina Teresė gimė 1910-aisiais, kaip Agnes Gonxha Bojaxhiu, Skopjė, dabartinės Makedonijos sostinėje, tuometinėje Osmanų imperijoje. Jos šeima buvo etniniai albanai ir pasišventę katalikai. Būdama vos dvylikos ji nusprendė norinti tapti misioniere Indijoje. Devyniolikos ji prisijungė prie Airijos vienuolių ordino, kur išmoko anglų kalbos. 1929 m. ji buvo pasiųsta į Indiją. Motina Teresė visą savo gyvenimą pašventė rūpinimuisi vargstančiais ir sergančiais žmonėmis Kalkutoje. Dar žinoma kaip „lūšnynų šventoji“, ji sulaukė pripažinimo visame pasaulyje.
Tačiau Motina Teresė taip pat buvo arši kontracepcijos ir abortų priešininkė. 1988 m. Oksfordo konferencijoje ji pasakė, jog niekuomet neleis įsivaikinti vaiko moteriai, kuri pasidarė abortą ar naudojo kontraceptikus. „Tokia moteris nesugeba mylėti“, - sakė ji. Dėl savo pažiūrų ji buvo plačiai kritikuojama feminizmo judėjimo. Rašytojas Christopheris Hitchensas taip pat kritikavo ją dėl ryšių su tokiais diktatoriais kaip Duvalier šeima Haityje ir Enveris Hoxha Albanijoje. Jo teigimu, ji priimdavo iš jų lėšas savo labdaros organizacijai. Tuo tarpu Motinos Teresės rėmėjai pateisina tokį finansavimą, sakydami, kad nėra svarbu, iš kur ateina pinigai tol, kol jie yra panaudojami padėti nuskriaustiesiems.
