Gilioje skolų duobėje atsidūrusi Japonijos vyriausybė ruošiasi skirti dar daugiau pinigų stagnuojančiai šalies ekonomikai. Šalies ministrų kabinetas patvirtino naują fiskalinį ekonomikos skatinimo planą, kurio vertė siekia 258,1 trln. jenų ($276 mlrd.). Tai yra naujausias ministro pirmininko Shinzo Abe bandymas paskatinti ekonomiką, kurios atsigavimą apsunkino lėtas augimas ir krentančios kainos, tačiau analitikai teigia, kad tik dalis skirtų lėšų tiesiogiai paskatins ekonominę veiklą.
Šiuo metu Japonijos vyriausybės skola siekia net 250 proc. jos bendrojo vidaus produkto ir smarkiai lenkia kitas išsivysčiusias šalis. Tačiau, nors naujasis planas gali suteikti trumpalaikį ekonominės situacijos pagerėjimą, jis neišspręs ilgamečių problemų, teigia ekonomistai. Abe ir jo pirmtakai jau ne sykį bandė papildomu finansavimu užbaigti dešimtmečius trukusią ekonomikos stagnaciją, tačiau visi ankstesni bandymai turėjo tik labai ribotą poveikį.
Daugelis Abe ekonomikos gaivinimo plano (dar vadinamo „Abenomika“) reformų, pavyzdžiui, darbo rinkos ir mokesčių sistemos pokyčiai, visuomenėje nebuvo populiarios, o šalies valiuta šiais metais drastiškai stiprėjo, kas pakenkė eksportui ir atpigino importines prekes, tokiu būdu dar labiau apsunkinant kovą su nemąžtančia defliacija. Jena antradienį dolerio atžvilgiu dar labiau sustiprėjo ir yra jau 18 proc. stipresnė negu metų pradžioje.
Centrinis Japonijos bankas, kažkada buvęs pagrindiniu Abe sąjungininku skatinant ekonomiką, praėjusį penktadienį ir vėl nuvylė investuotojus paskelbęs tik nežymų savo paties ekonominio skatinimo programos išplėtimą. Tas atsargus centrinio banko ėjimas sustiprino nerimą, jog jis pralaimi mūšį padidinti infliaciją.
Japonijos banko valdytojas Haruhiko Kuroda yra pagarsėjęs savo agresyviais ėjimais, bet ir jų perspektyvomis dabar abejojama.
„Žinutė, kurią dabar siunčia Japonijos bankas, sako ne „padarysime viską, ką reikės“, o tai, kad „valiutinė politika praktiškai priėjo liepto galą“, - situaciją vertina Prancūzijos banko „Societe Generale“ strategas Kitas Juckesas.
Tuo tarpu Abe trečiadienį paskelbdamas savo ministrų kabineto pakeitimus pažymėjo, kad svarbiausias jo rūpestis ir toliau išliks šalies ekonomika. Premjeras, kurio kadencija baigiasi 2018 m., pareigose paliko vicepremjerą Yoshihidę Sugą bei finansų ministrą Taro Aso ir užsienio reikalų ministrą Fumio Kishidą. Ekonomikos ministras Nobuteru Ishihara taip pat išsaugojo savo portfelį, kaip ir sveikatos, socialinės gerovės ir darbo ministras Yasuhisa Shiozaki. Ministrų kabineto vicesekretorius Hiroshige Seko buvo paskirtas prekybos ir pramonės ministru, o buvusiam aplinkosaugos ministrui Tamayo Marukawai patikėtas pasirengimas 2020 m. Tokijuje vyksiančioms vasaros olimpinėms žaidynėms.
Daugelis Abe ekonomikos gaivinimo plano (dar vadinamo „Abenomika“) reformų, pavyzdžiui, darbo rinkos ir mokesčių sistemos pokyčiai, visuomenėje nebuvo populiarios, o šalies valiuta šiais metais drastiškai stiprėjo, kas pakenkė eksportui ir atpigino importines prekes, tokiu būdu dar labiau apsunkinant kovą su nemąžtančia defliacija.
Tuo tarpu gynybos ministerijai jo prašymu vadovaus konservatorė Tomomi Inada, tapsianti vos antrąja moterimi gynybos ministre. 57-erių teisininkės išsilavinimą turinti Inada, kaip ir Abe, pasisako už šalies pacifistinės konstitucijos reformą, daugeliui konservatorių ją laikant gėdingu Japonijos sutriuškinimo Antrajame pasauliniame kare simboliu. Ji taip pat reguliariai lankosi Tokijo Jasukunio šventykloje, kurią Kinija ir Pietų Korėja laiko Japonijos militaristinės praeities simboliu.
Japonijos ryšiai su kaimynėmis iki šiol yra įtempti dėl Antrojo pasaulinio karo metu parodytos agresijos, įskaitant kinų ir pietų korėjiečių žudymus, prievartavimus ir patraukimus į vergiją.
Manoma, kad Abe rugsėjį keliaus į Kinijoje rengiamą G20 išsivysčiusių šalių grupės viršūnių susitikimą, kur greičiausiai pasimatys su šalies prezidentu Xi Jinpingu siekiant pagerinti tarpusavio santykius, kuriems taip pat pakenkė kivirčas dėl ginčytinų Pietų Kinijos jūros salelių ir didėjančių Kinijos pretenzijų į jas. Lyderiai taip pat greičiausiai kalbėsis apie Kinijos sąjungininkės Šiaurės Korėjos vykdomą branduolinę programą ir balistinių raketų bandymus.
Trečiadienį Abe taip pat paskyrė naują savo atstovaujamos LDP partijos generalinį sekretorių, kas paskatino gandus, jog premjeras tikisi būti perrinktas trečiai kadencijai. Tuo tarpu pats Abe paprašė neužbėgti įvykiams už akių ir teigė ateinantiems dvejiems metams turintis užtektinai darbo ir kol kas negalvojantis siekti trečios kadencijos.
