Penktadienį JAV Bausmių skyrimo komisija balsavimo metu vienbalsiai nusprendė leisti beveik 50 tūkst. federalinių pažeidėjų, kaltinamų nesmurtiniais su narkotinėmis medžiagomis susijusiais nusikaltimais, siekti mažesnių bausmių. Šis komisijos sprendimas atgaline data pritaikė ankstesnį pakeitimą bausmių skyrimo nuostatose, kurios dabar galioja beveik pusei federalinių kalinių, kalinčių už su narkotikais susijusius nusikaltimus. Šis sprendimas, kurį palaiko tiek Teisingumo departamentas, tiek kalėjimų reformos šalininkai, yra reikšmingas žingsnis siekiant keisti dešimtmečius trunkančią masinės inkarceracijos tradiciją, nors globaliniame kontekste jis yra ganėtinai kuklus.
Kokio masto yra Amerikos kalėjimų problema? Šiandien Amerikoje 2,4 milijono žmonių yra už grotų - jie ten atlieka bausmę arba laukia teismo. Tai daugiau nei 15 valstijų, visų, išskyrus tris, JAV miestų ir JAV ginkluotųjų pajėgų populiacija. Šie žmonės yra išsibarstę per 102 federalinius kalėjimus, 1 719 valstijų kalėjimų, 2 259 nepilnamečių kolonijas, 3 283 vietos kalėjimus ir dar daug kitų karinių, imigracinių, teritorinių ir užjūrio regionų įkalinimo įstaigų.
Lyginant su kitomis šalimis, šie skaičiai yra stulbinantys. 100 tūkst. žmonių JAV tenka 716 įkalintųjų, kai tuo tarpu tokiose liberaliose šiandienos demokratijose šie skaičiai yra kelis kartus mažesni: Jungtinėje Karalystėje - 147, Kanadoje - 112, Prancūzijoje - 98, Norvegijoje - 72.
Prie tokios JAV statistikos neproporcingai prisideda atskiros valstijos, (pvz., Luiziana), tačiau ši problema egzistuoja visoje šalyje. Šiurpą kelia ir tai, kad kai kurių valstijų kalinių skaičius nurungia kai kurias neliberaliąsias pasaulio demokratijas ir net diktatūras. Niujorko valstijoje kali daugiau žmonių per capita nei Ruandoje, kur teismo laukia dešimtys tūkstančių kaltinamųjų, prisidėjusių prie 1994 metų genocido. Kalifornijoje, Ilinojuje ir Ohajuje atskirai yra daugiau kalinių nei Kuboje ir Rusijoje. Net Meinas ir Vermontas turi daugiau kalinių nei Saudo Arabija, Venesuela ar Egiptas.
Tačiau masinė inkarceracija yra daugiau nei globalinė anomalija - tai taip pat yra sąlyginai naujas reiškinys Amerikos kriminalistikoje. 8 deš. iškilus griežtai į nusikalstamumą žiūrinčių politikų bangai ir prasidėjus karui su narkotikais, Amerikos kalėjimų populiacija iki 2010 metų išaugo aštuonis kartus.
Kai į šiandieninę Amerikos inkarceracijos situaciją žiūrime per šias dvi prizmes (tarptautinę ir istorinę), nesunku pamatyti, kad dabartinė padėtis akivaizdžiai signalizuoja nukrypimą nuo normos. Pradėjus gilintis taip pat tampa akivaizdu, kad daugiausiai nuo to nukenčia neturtingi ir ne baltaodžiai žmonės. Šiai dienai daugiau juodaodžių vyrų yra įkalinti (atlieka bausmę, laukia teismo, yra paleisti lygtinai) nei jų buvo vergijoje per pačia jos kulminaciją XIX a. Iš viso šiandien Amerikoje „pataisomojoje priežiūroje" yra 6 mln. žmonių - daugiau nei lageriuose Stalino laikais.
Masinio kalinimo pasekmės peržengia kalėjimų sienas. Neišvengiama stigma visam gyvenimui smarkiai apriboja įsidarbinimą ir finansines galimybes - šios pasekmės yra dar skaudesnės tiems, kurie ir taip jau augo ir brendo nepalankioje aplinkoje. Štai 1940-1980 metais pokarinio ekonomikos augimo dėka ir dėl de jure segregacijos naikinimo juodaodžiai vyriškiai pajuto akivaizdų ekonominį progresą, kurį ne tik sustabdė, bet ir pastūmėjo atgal šiandieninė įkalinimų situacija: naujausias Čikagos universiteto tyrimas atskleidė, kad apskritai juodaodžių vyrų situacija 2014-aisiais yra ne geresnė nei tada, kai prieš 50 metų Kongresas priėmė Pilietinių teisių aktą.
Labai dažnai yra kartojama, kad spalvotieji žmonės statistiškai padaro daugiau nusikaltimų, tačiau jau ne kartą mokslininkai (pvz., Michelle Alexander) įrodė, kad nėra jokios koreliacijos tarp įkalinimo ir nusikalstamumo rodiklių. Ir nors mokslininkai taip pat yra įrodę, kad ne baltosios rasės atstovai „iš prigimties“ yra linkę daugiau nusikalsti, tai neįtakoja teisėtvarkos pareigūnų, kurie visada buvo rasiškai angažuoti. Štai per 2011 metus vien Niujorko mieste policininkai atliko 700 tūkst. atsitiktinių apieškojimų (stop-and-frisk), tačiau 80 proc. tikrinamųjų buvo juodaodžiai ir lotynoamerikiečiai. Statistiškai įdomu tai, kad policija apieškojo daugiau juodaodžių vyrų, nei jų apskritai tame mieste gyvena. Tokios tendencijos yra matomos visoje šalyje, ypač kalbant apie kaltinimus narkotikų laikymų. Nors juodaodžių ir baltaodžių marihuaną vartojančių amerikiečių skaičius yra beveik identiškas, pirmųjų už šį nusižengimą yra sulaikoma 3,7 karto daugiau. Pensilvanijoje, Ilinojuje ir kitose Vidurio Vakarų valstijose šis skaičius išauga iki 5.
Taip buvo ne visada ir taip neturi būti. Pirmas žingsnis keičiant situaciją žengtas, o visuomenė laukia kitų.
