Antradienį JAV mirė lietuvių-šveicarų kilmės mokslininkas, baltistas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, vienas žymiausių Lietuvos XX-ojo amžiaus istorijos tyrinėtojų Alfredas Erichas Sennas. Profesoriui teko būti 1988–1991 m. Lietuvos išsivadavimo įvykių liudininku ir dalyviu. Vos už kelių savaičių jam būtų suėję 84-eri.
Istorikas gimė 1932 m. balandžio 12 d. Meilę Lietuvai garbusis mokslininkas paveldėjo iš savo tėvo šveicaro Alfredo Seno (1899–1978) – taip pat garsaus baltisto, filologo, leksikografo. A.E.Senno motina – lietuvė Marija Eva Vedlugaitė. Į JAV jo tėvai persikėlė 1930 metais. 1958 m. A.E.Sennas baigė Kolumbijos universitetą. A.E.Senno daktaro disertacija „The Emergence of Modern Lithuania“ (Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 – 1920 m.)1959 m. buvo išleista kaip atskira knyga, atvėrusi anglakalbiams vakariečiams nežinomą Lietuvos pasaulį.
A.E.Senas yra parašęs aštuonias knygas, skirtas Lietuvos istorijai. Į lietuvių kalbą yra išverstos jo knygos „Bundanti Lietuva“, „Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“, „Lietuva 1940. Revoliucija iš viršaus“. Savo darbuose autorius gilinosi į lietuvių diplomatijos gimimą, jos veiklą, taip pat svarbiausiais Lietuvos užsienio politikos krypčių klausimais ir pats bendravo su daugeliu lietuvių politikų ir diplomatų. Istorikas domėjosi Sovietų sąjungos žlugimu ir Lietuvos vaidmeniu šiame procese, tyrinėjo paskutinio sovietų vadovo Michailo Gorbačiovo politiką, rašė apie Joną Basanavičių ir Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, kt. Profesorius taip pat daug metų rūpinosi Vilniaus ir Madisono miestų ryšių plėtojimu.
1958 m. Hanterio koledžo lektorius, 1958–1960 m. Rutgerso universiteto Niuarko menų ir mokslų koledžo istorijos dėstytojas, 1959–1960 m. Fordhemo universiteto Šiuolaikinės Rusijos studijų instituto bendradarbis, 1960–1961 m. Rutgerso universiteto asistuojantis dėstytojas, 1960 m. Prinstono universiteto lektorius, 1961 m. Fordhemo universiteto dėstytojas, 1961–1965 m. Viskonsino universiteto istorijos dėstytojas, 1965–1967 m. asocijuotas profesorius, 1967–1998 m. Viskonsino-Medisono universiteto profesorius, vėliau profesorius emeritas. 1996 m., 1999–2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto vizituojantis profesorius. Mėnraščio „Akiračiai“ redakcinės kolegijos narys. 2004 m. A.E.Sennas apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi. Už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą mokslininkui įteiktas ir Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė.“
Gyveno meile Lietuvos istorijai, jos politikams ir politinei istorijai ir jos neslėpė – o juk galėjo likti prie kitos tematikos, bet ne. Vis atvykdamas dėstė Kauno universitete, sumanymai sekė sumanymus. Ne kartą pastebėjo – archyvai sako vieną, bet žiūrėk, ką sako interviu Vincas Krėvė, Vaclovas Sidzikauskas, kiti žymūs lietuviai, iš kurių jis ėmė interviu Amerikoje.
„Prof. Alfredo Ericho Senno paskaitas labai mėgo studentai. Net ir istorikų būryje jis išsiskiria novatoriškumu, nes visą laiką tyrinėjo temas, kurios yra jautresnės, mažiau žinomos. Gyvosios istorijos metodas jam leido kalbėti apie tai, kas sunkiai įrodoma, ir kartu pažinti įdomius žmones – herojus, kuriuos mes žinome iš istorijos ar literatūros, žinome jų nuopelnus. Tuo tarpu profesorius per gyvą pasakojimą gebėdavo ne tik sužinoti dalykinius klausimo aspektus, bet ir atpažinti tą žmogų, jo jautrumą, gyvenimiškus išgyvenimus“, – apie profesorių yra sakiusi VDU viešųjų ryšių prorektorė Auksė Balčytienė.
„Gyveno meile Lietuvos istorijai, jos politikams ir politinei istorijai ir jos neslėpė – o juk galėjo likti prie kitos tematikos, bet ne. Vis atvykdamas dėstė Kauno universitete, sumanymai sekė sumanymus. Ne kartą pastebėjo – archyvai sako vieną, bet žiūrėk, ką sako interviu Vincas Krėvė, Vaclovas Sidzikauskas, kiti žymūs lietuviai, iš kurių jis ėmė interviu Amerikoje. Pastebėjo daug dalykų, kurių mes patys nepamatydavome, pabrėždavo reiškinius, kurių nevertindavome ar neįvertindavome“, – apie A. E. Senną pasakoja jį pažinojęs VU profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras istorikas Alfonsas Eidintas.
Tuo tarpu pas prof. A.E.Senną stažavęsis žurnalistas Rimvydas Valatka prisimena, kaip šis rūpinosi, jog jauni Lietuvos istorikai ir žurnalistai galėtų studijuoti Viskonsino universitete.
„Bundant Lietuvai, įtikino savo svainį, Virdžinijos ūkininką Kęstutį Alksninį – Kay Andrus, jog reikia padėti lietuviams pažinti demokratiją ir laisvąjį pasaulį, todėl reikia pakviesti jaunus Lietuvos istorikus, žurnalistus į Viskonsino universitetą stažuotėms. Kay skyrė tam pinigų, o Alfredas buvo tas, kuris visus mus – dvidešimt, o gal ir daugiau lietuvių – sutikdavo Madisone, priglausdavo pirmą savaitę, padėdavo išsinuomoti butą, supažindindavo su Viskonsino profesūra ir intelektualais“, – pasakoja R. Valatka.
Čikagoje įsteigtas Lietuvos istorijos mylėtojų ir ieškotojų klubas išreiškia užuojautą amžinatilsį prof. A.E. Senno šeimai, artimiesiems, draugams ir bičiuliams, bei liūdi dėl nuoširdaus ir objektyvaus istoriko ir Lietuvos draugo netekties.
