Šiaurės Korėja ir jos lyderis Kim Jong-unas gali tapti milžiniška kliūtimi naujajai JAV administracijai. Kai kurie ekspertai įspėja, kad jau po kelerių metų šalis gali būti pajėgi sukurti branduolinį ginklą, galintį pasiekti vakarinę JAV pakrantę, bei pasigaminti povandeninių laivų, gebančių iš pasalų užpulti Amerikos sąjungininkes. Būtent todėl labai svarbu, kad Donaldas Trumpas suvaldytų Kim Jong-uną.
Dar spalio mėnesį aukšto rango Šiaurės Korėjos pareigūnas „NBC“ žinioms sakė, kad šalis taikysis į žemyninę Ameriką per savo branduolinių ginklų programą, kurios neketina stabdyti. „Puolimas yra geriausia gynyba“, - sakė Lee Yung-pilas, pažadėdamas dar daugiau branduolinių bandymų.
Šiaurės Korėjos pavertimas branduoline šalimi tapo pagrindiniu Kim Jong-uno tikslu per pastaruosius penkerius jo valdymo metus. Jam perėmus valdžią, šalis atliko tris naujus branduolinius bandymus. Nenuostabu, kad, pasak „Wall Street Journal“, Baracko Obamos administracija įspėjo Trumpo pereinamąją komandą, jog ši branduoliniu ginklu ginkluota šalis turėtų būti laikoma pagrindine nacionalinio saugumo grėsme.
Savo prezidentinės kampanijos metu Trumpas vadino Kim Jong-uną „maniaku“, nors taip pat ir kalbėjo, kad mielai pasikviestų jį suvalgyti mėsainio. Tokį pasiūlymą Pchenjanas iškart atmetė, ir veikiausiai ne dėl pasiūlyto maisto.
Sankcijos negelbsti
Net ir pačios griežčiausios Jungtinių Tautų ekonominės sankcijos nesustabdė Šiaurės Korėjos nuo galingiausio šalies branduolinio bandymo rugsėjo 9 d., kai, Pchenjano teigimu, buvo susprogdinta vandenilinė bomba.
Griežčiausių iki šiol JT sankcijų Šiaurės Korėja išvengė dėka vienintelės savo sąjungininkės, finansinės gelbėtojos bei kaimynės Kinijos. Savo ruožtu, Kinija teigia negalinti įveikti šios problemos pati viena, ir tvirtina, kad ją turi tiesiogiai spręsti Pchenjanas ir Vašingtonas.
Tuo tarpu Obamos administracijos Nacionalinės žvalgybos direktorius James Clapperis neseniai sakė, kad tikėtis, jog Šiaurės Korėja sustabdys savo branduolinę programą, „greičiausiai yra prarastas reikalas“.
Konfrontacijos strategija
Naujasis prezidentas galėtų iškeisti ilgametę Jungtinių Valstijų „strateginės kantrybės“ politiką į tiesioginę konfrontaciją su Pchenjanu. Tam tikra prasme, JAV tai jau daro, stiprindama karines pratybas Pietų Korėjoje, įskaitant ir galimo režimo pasikeitimo Pchenjane simuliacijas. Rugsėjo mėnesį Amerika, demonstruodama savo karinius raumenis, nuskraidino „B-1“ branduolinius bombonešius prie pat Šiaurės Korėjos oro erdvės.
Trumpas galėtų dar labiau sustiprinti tokias konfrontacijas, bet tiesioginis Šiaurės Korėjos užpuolimas yra praktiškai neįmanomas – rizika būtų pernelyg didelė. Pchenjanas į tai atsakytų užpuldamas Seulą, esantį vos už 50 mylių nuo Šiaurės Korėjos sienų. Tikslūs Kim Jong-uno režimo turimų ilgųjų nuotolių raketų pajėgumai nėra aiškūs, tačiau nėra abejonių, kad jos turi branduolinės galios, kad ir kokios silpnos.
Kinijos dilema
Jeigu Trumpui nepasiseks numalšinti Šiaurės Korėjos grėsmės, tai gali per visą pasaulį pasiųsti signalą apie Amerikos susilpnėjimą, tarptautiniams lyderiams jau ir taip nerimaujant, kad galios balansas palaipsniui krypsta į Azijos pusę, Kinijai pakartotinai metant Amerikai iššūkius globalinėje politinėje scenoje.
Čia prieiname ir dar vieną didžiulę problemą, kurią turės spręsti naujasis prezidentas: augančias Kinijos karines ir ekonomines ambicijas. Trumpas ne kartą yra pabrėžęs, kad Kinija privalo imtis atsakomybės dėl mažesnės, bet labai aršios savo kaimynės. Ir nors Pekinas taip pat nesižavi tuo nestabilumu, kurį regione ir pasaulyje sukuria Šiaurės Korėja, Kinijos vyriausybė yra suinteresuota į „saugumo“ zonos išlaikymą prieš JAV pajėgas pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje. Paskutinis dalykas, kurio nori Pekinas, yra Šiaurės Korėjos žlugimas, kas leistų Amerikai sutelkti savo pajėgas tiesiai prie jos sienos suvienytoje Korėjoje. Tai reiškia, kad status quo išsaugojimas Kinijai šiuo metu yra pats priimtiniausias variantas.
Visgi, kol kas mes galime tik spėlioti, kaip Trumpo komanda elgsis su Šiaurės Korėja, Kinija, bei branduoliniais jų pajėgumais – išrinktasis prezidentas apie tai nekalbėjo nuo pat lapkričio 8-osios rinkimų.
