Sankcijos ir didžiausia sausra per beveik du dešimtmečius gali dar labiau padidinti milijonų Šiaurės Korėjos gyventojų kančias, kol šalies režimas ir toliau skiria visus resursus savo branduolinei ir raketinei programai, skelbia Jungtinių Tautų agentūros ir kitos organizacijos, turinčios kontaktų toje vargstančioje šalyje.
Sausra, išdeginusi pasėlius anksčiau šią vasarą, paliko Šiaurės Korėją nepajėgią išmaitinti daugybės savo žmonių, įskaitant kareivius milijoninėje šalies kariuomenėje, įspėja žmogaus teisių aktyvistai.
Nors Kim Jong-uno valdymo laikotarpiu daliai šiaurės korėjiečių gyvenimo sąlygos pagerėjo, dauguma iš 25 milijonų šalies gyventojų vis dar neturi prieigos prie pakankamo kiekio maisto, o dar kitiems kyla grėsmė netekti savo darbo dėl ekonominių sankcijų, teigia Jiro Ishimaru, dokumentikos kūrėjas iš Japonijos, turintis šalies viduje vietinių žurnalistų tinklą.
„Visų pirma, yra pernelyg daug kareivių, kuriuos reikia išmaitinti, – teigė Ishimaru, susisiekiantis su tinklo nariais per kontrabandinius mobiliuosius telefonus. – Be to, korupcija yra taip įsišaknijusi, kad aukšto rango kariuomenės pareigūnai pasiima maisto davinius ir juos parduoda privatiems klientams, o paprastiems kareiviams beveik nieko nelieka.“
Ishimaru, anksčiau šį mėnesį kalbėjęs su keliais kontaktais apie gyvenimo sąlygas Šiaurės Korėjoje, pridūrė: „Vienas iš jų man sakė, kad kalbama ir apie karą su JAV, bet dauguma Šiaurės Korėjos karių yra varganos fizinės būklės ir nebūtų pajėgūs kautis.“
Jis teigia, kad dabartinis visuomenės dėmesys režimo vykdomiems raketų bandymams ir auganti įtampa tarp Pchenjano ir Vašingtono reiškia, jog paprastų šiaurės korėjiečių kančios neretai yra nustumiamos į šalį: „Tai yra būtent tai, ko nori Kim Jong-unas – perteikti galios vaizdą, kad jis ir tie žmonės yra vienodi. Paprastoje šalyje dėl maisto trūkumo jau būtų kilusios riaušės, bet tik ne Šiaurės Korėjoje.“
Režimo nesugebėjimas suteikti savo piliečiams maisto sukūrė ištisą juodąją prekybos maistu rinką, kurią pareigūnai ne tik toleruoja, bet ir skatina. „Valdžia leidžia tam tęstis, nes žino, kad kitu atveju valstybė žlugtų“, - sako Ishimaru.
Jungtinės Tautos, nerimaudamos dėl naujo badmečio ir ligų paplitimo, šaliai patiriant didžiausią sausrą nuo 2001-ųjų, jau patvirtino $6,3 mln. vertės humanitarinę pagalbą maistu, kad padėtų padengti kukurūzų, ryžių, bulvių ir kitų būtiniausių pasėlių trūkumą.
Oficialus Šiaurės Korėjos valdančiosios Darbininkų partijos laikraštis „Rodong Sinmun“ paskelbė, kad jau imamasi „prevencinių priemonių“ kovoje su „baisia sausra“, prasidėjusia gegužės mėnesį.
JT Maisto ir agrokultūros organizacija praėjusį mėnesį jau išplatino specialų perspėjimą, apskaičiavusi, kad ankstyvojo sezono derlius Šiaurės Korėjoje siekė vos trečdalį pastarųjų metų ankstyvojo derliaus.
„Skubiai reikia didesnio kiekio kritulių, kad išvengtume dar didesnių nuostolių pagrindiniame 2017 m. javų produkcijos sezone, – rašoma ataskaitoje. – Jeigu sausros ir toliau tęsis, maisto saugumo situacija greičiausiai dar labiau prastės. Didžioji dalis šalies populiacijos yra priklausoma nuo agrokultūros.“
JT pareigūnai yra pasiryžę užkirsti kelią 10-ojo dešimtmečio badmečio pasikartojimui, kuris, įvairiais vertinimais, pražudė iki milijono šiaurės korėjiečių.
Ishimaru, kuris praėjusią savaitę savo akimis matė „akivaizdžiai bado išsekintus“ kareivius, skalbiančius savo uniformas Jalu upėje ties Kinijos pasieniu, sakė: „Ši sausra, kartu su sankcijomis, dar iki kitų metų pavasario nukreips Šiaurės Korėjos ekonomiką pavojinga linkme. Paprastiems žmonėms ateina tikrų sunkumų metas.“
Naujosiomis JT sankcijomis siekiama apkarpyti net trečdalį kasmetinio Šiaurės Korėjos $3 mlrd. biudžeto. Labiausiai šios priemonės paveiks nuo eksporto priklausomas pramonės sritis, įskaitant darbus Musano kasykloje, kuri yra didžiausia šalies geležies rūdos gamintoja. Draudimas eksportuoti jūros gėrybes taip pat neigiamai atsilieps žvejybos pramonei bei žvejams, kurių pragyvenimas priklauso nuo reguliarios prekybos su Kinija.
