Švedijos prokurorai penktadienį pasisiūlė patys atkeliauti į Londoną ir tokiu būdu apklausti „Wikileaks“ įkūrėją Julianą Assange‘ą dėl kaltinimų seksualiniu smurtu. Prieš tai prokurorai atkakliai reikalavo apklausti Assange‘ą Švedijoje, po to, kai 2010 m. šalyje buvo išduotas jo sulaikymo orderis.
Assange‘as šiuos kaltinimus neigia ir nuo 2012-ųjų glaudžiasi Ekvadoro ambasadoje Londone. Garsusis paslapčių viešintojas baiminasi, kad jeigu jis būtų išsiųstas į Švediją, tuomet jį šalies pareigūnai perduotų JAV, kur jis būtų teisiamas dėl įslaptintos medžiagos nutekinimo.
Assange‘o advokatas Peras Samuelsonas pasveikino tokį Švedijos žingsnį, ir sakė: „Jis dabar yra pilnai pasirengęs bendradarbiauti atliekant šią apklausą – tai jam reiškia didžiulę pergalę“.
„Mes šito laukėme daugiau nei ketverius metus“, - pridūrė jis.
Vyriausioji Švedijos prokurorė tokį strategijos pasikeitimą aiškino tuo, kad rugpjūtį kai kuriems potencialiems kaltinimams prieš Assange‘ą sueina senaties terminas. Marianne Ny ilgą laiką priešinosi Juliano Assange‘o apklausai Londone, argumentuodama tuo, kad tai sumažintų jos apklausų kokybę, ir vietoje to reikalavo, kad jis būtų atskraidintas tiesiai į Stokholmą.
„Mano nuomonė visuomet buvo tokia, kad jo apklausa Ekvadoro ambasadoje sumažintų jos kokybiškumą, - išplatintame pranešime teigia ji. – Dabar, kai laikas tapo esminiu dalyku, aš manau, kad yra būtina priimti tokius tyrimo trūkumus ir tokiu būdu prisiimti riziką, kad apklausa nepastūmės bylos nagrinėjimo į priekį.“
Laikrodis tiksi todėl, kad, pagal Švedijos įstatymus, kai kurių pažeidimų nagrinėjimui galioja laiko limitas. Assange‘o atveju, prokurorai jį apklausti dėl kai kurių kaltinimų gali tik iki 2015-ųjų rugpjūčio, tačiau rimčiausius kaltinimus išprievartavimu nagrinėti gali iki 2020-ųjų.
Kol kas neaišku, kaip šis penktadienio sprendimas paveiks Assange‘o kovą Švedijos Aukščiausiame teisme, kuris anksčiau praėjusią savaitę nusprendė svarstyti „Wikileaks“ įkūrėjo apeliaciją, kad būtų panaikintas Europoje prieš jį išduotas sulaikymo orderis, jam toliau priešinantis ekstradicijai į Švediją.
Ši byla Švedijos žiniasklaidoje nušviečiama ganėtinai menkai. Šalis teikia didelę reikšmę asmens privatumui ir žurnalistai retai kada įvardija nusikaltimų įtariamuosius. Assange‘ui – australų žurnalistui ir aktyvistui – formaliai jokie kaltinimai nėra pateikti, tačiau prokurorai nori jį apklausti dėl kaltinimų išprievartavimu ir nederamu seksualiniu elgesiu, kuriuos prieš jį pateikė dvi moterys, su kuriomis jis susipažino per savo kelionę į Švediją 2010 m.
Ny teigimu, ji Assange‘o teisinei komandai pateikė prašymą paimti iš jo DNR mėginį Londone bei leisti ten pat atlikti jo apklausą. Tuo tarpu Samuelsonas sakė, kad šį prašymą dar reikia aptarti, kadangi jo klientas jau pateikė DNR mėginį Jungtinės Karalystės policijai 2010 m.
Ekvadoras politinį prieglobstį Assange‘ui suteikė 2012 m. rugpjūtį, neilgai trukus po to, kai jis to paprašė šios šalies ambasadoje Londone. Praėjusių metų lapkritį Švedijos apeliacinis teismas patvirtino teismo nuosprendį išduoti jo sulaikymo orderį, tačiau sukritikavo prokurorus dėl to, kad šie nepakankamai stengėsi išstudijuoti „alternatyvius būdus“ atlikti Assange‘o apklausą.
Jeigu „Wikieaks“ įkūrėjas būtų išduotas Švedijai, jis po atvykimo į šalį iškart būtų sulaikytas. Samuelsono teigimu, saugaus prieglobsčio ambasadoje palikimas ir keliavimas į Švediją vis dar kelia grėsmę Assange‘ui.
„Jeigu jis išvyks, jis neteks savo politinio imuniteto... Jis gali atsidurti Amerikos kalėjime 35 ar 40-ies metų bausmei“, - sakė jis.
Nepaisant to, teisės ekspertai nurodo bent kelias kliūtis, kurias turėtų įveikti bet kokia ekstradicija ir po to seksiantis bylos nagrinėjimas JAV.
„Wikileaks“ yra paviešinusi tūkstančius įslaptintų dokumentų, kurie sukėlė nepaprastą gėdą Jungtinėms Valstijoms ir atvėrė diplomatinių santykių Pandoros skrynią. 43-ejų Assange‘as šį internetinį portalą su kitais bendraminčiais įkūrė 2006 m.
