Pranešama, kad tunelyje žemės iš pradžių užvertė ir įkalino maždaug šimtą žmonių, o antrą kartą tunelis įgriuvo per bandymus juos išvaduoti, kai į nelaimės vietą nusileido gelbėtojai, kurie taip pat buvo užversti žemėmis. „Tai didina tikimybę, kad kartu mirė daugiau nei 200 žmonių“, - skelbia Japonijos televizijos kanalas „Asahi TV“, remdamasis šaltiniu Šiaurės Korėjoje.
Nelaimė „Punggye-ri“ branduolinių bandymų komplekse, kaip manoma, įvyko maždaug rugsėjo 10-ąją, darbininkams remontuojant po juo esantį požeminį tunelį, skelbia Japonijos televizijos kanalas. „Asahi TV“ taip pat praneša, kad savaite anksčiau, rugsėjo 3 d., surengtas šeštasis Šiaurės Korėjos branduolinis bandymas greičiausiai lėmė tunelio nestabilumą ir padarė jam ir aplinkinėms vietovėms rimtos žalos. „Asahi TV“ teigia gavusi šį pranešimą ir neįvardinto Šiaurės Korėjos šaltinio, susipažinusio su šia situacija.
Nors kol kas jokie oficialūs šaltiniai nepatvirtino japonų televizijos kanalo tvirtinimų, ekspertai jau ilgiau nei mėnesį nerimavo, kad po bandymų šiame komplekse esantys požeminiai tuneliai gali įgriūti.
Šiaurės Korėja rugsėjo pradžioje pranešė detonavusi vandenilinę bombą, ir pavadino tą bandymą „tobula sėkme“. Tai buvo iki šiol galingiausias bombos bandymas šalyje, o jos sprogimo banga buvo dešimt kartų stipresnė nei virš Hirošimos susprogdintos bombos sprogimas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.
Rugsėjo 3-osios bandymas tą pačią dieną taip pat sukėlė ir 6,3 balų stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimą, ir nuo to laiko regione vis fiksuojami pasikartojantys požeminiai virpesiai. Šiaurės Korėjos reikaluose besispecializuojančio portalo „38North“ gautos palydovinės nuotraukos parodė, kad po to bandymo kilo ir kelios žemės nuošliaužos.
Visi penki naujausi Pchenjano branduoliniai bandymai buvo atlikti po Mantapo kalnu, „Punggye-ri“ karinėje bazėje, Šiaurės Korėjos šiaurės vakarinėje dalyje. Ekspertai skelbia, kad galima „kraterinė smegduobė“ jau buvo pastebėta ant 7 200 pėdų (2,19 km) aukščio Mantapo kalno viršūnės, o ją greičiausiai taip pat sukėlė požeminiai bandymai. Kol kas neaišku, ar kalnui gresia įgriūti artimoje ateityje, bet pranešama, kad žemė šalia jo „smarkiai sutrūkinėjo“ po naujausio branduolinio bandymo. Tuo metu Pietų Korėjos Meteorologijos tarnyba pranešė, kad „po kalnu galimai atsivėrė 200-300 pėdų (60-100 m) duobė“. „Washington Post“ taip pat parašė, kad Šiaurės Korėjos požeminiai branduoliniai bandymai yra tokio didelio masto, kad jie „pakeitė geologinę žemės struktūrą“.
„Tai, ką mes matome Šiaurės Korėjoje, atrodo kaip tam tikri žemės įtrūkimai, – sako Kolumbijos universiteto seismologas Paulas G. Richardsas. – Toje pasaulio dalyje jau yra tokių įtrūkimų, tačiau sprogimai dar labiau juos pagilino.“
Kinų mokslininkai įspėja, kad yra didelė tikimybė, jog kalnas gali įgriūti ir paskleisti į aplinką pavojingas radioaktyvias medžiagas. Radioaktyvusis ksenonas-133 po paskutiniojo bandymo jau buvo užfiksuotas Pietų Korėjoje. Pasak Pietų Korėjos mokslininkų, bet kokie tolimesni Kim Jong-uno branduoliniai bandymai didina riziką, kad įgrius visas kompleksas, naudojamas raketų paleidimams ir bombų sprogdinimams. Ekspertų teigimu, žemės virpesiai regione rodo, kad atlikti naujus bandymus jame būtų labai pavojinga.
Tuo tarpu antradienį Šiaurės Korėja sukritikavo Jungtines Valstijas ir prezidentą Donaldą Trumpą, per savo valstybinę naujienų agentūrą paskelbdama: „Aršus Trumpo grupės vykdomas DPRK (Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika; oficialus šalies pavadinimas – red. past.) persekiojimas yra jų nerimo, baimės ir siaubo išraiška“. Diena anksčiau, šalies režimas taip pat apkaltino Trumpo „ekstremalius, tiesioginius ir ilgus grasinimus“ privedus šalį prie „visiškos branduolinės nepriklausomybės“ siekio.
„JAV privalo suvokti galimas pasekmes“, - skelbiama Šiaurės Korėjos išplatintame pranešime.
