Dešimtys tūkstančių „smogo pabėgėlių“ buvo priversti trauktis iš užterštos Kinijos šiaurinės dalies po to, kai šaliai smogė naujausia „oro apokalipsė“, po tankiu nuodingų dūmų debesiu įkalinusi beveik pusę milijardo žmonių.
Daugybė žmonių Kinijos šiaurinėje ir centrinėje dalyje gyvena taip vadinamojo „raudonojo lygio“ taršos pavojuje nuo praėjusio penktadienio, po to, kai pavojingas teršalų „kokteilis“ užtemdė dangų geltonos ir juodos spalvos rūku.
Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ praneša, kad nuo taršos kenčiančios populiacijos dalis yra lygi sudėjus visus JAV, Kanados ir Meksikos gyventojus, bei prie jų pridėjus dar maždaug 460 mln. žmonių. Visi jie pastarosiomis dienomis yra priversti kvėpuoti pavojingais teršalais ir tankiu smogu.
Lauri Myllyvirta, Pekine dirbantis „Greenpeace“ aktyvistas, sako, kad bandydamas apsaugoti savo plaučius nuo pavojingų dūmų, jis vengia eiti į lauką, bei naudoja oro filtrus ir pramoninę kaukę, „dėl kurios tampu panašus į Dartą Veiderį“.
„Tiesiog bandai apsisaugoti nuo oro kaip įmanoma labiau“, - teigia Myllyvirta, anglies kasybos ir oro taršos ekspertas.
Na, o tie Kinijos gyventojai, kurie turi galimybę tą padaryti, pasirinko bėgti toliau nuo teršalų. Pasak šalies žiniasklaidos, reisai į kai kuriuos neužterštus regionus buvo perpildyti būtent dėl smogo. Pagrindinė Kinijos internetinė kelionių agentūra „Ctrip“ prognozuoja, kad iš viso šį mėnesį mažiausiai 150 000 keliautojų vyks į užsienį, bandydami pabėgti nuo kenksmingo oro. Tarp populiariausių kelionių krypčių yra Australija, Indonezija, Japonija ir Maldyvų salos.
Jiang Aoshuang, viena iš Pekino „smogo pabėgėlių“, valstybiniam laikraščiui „Global Times“ sakė išvykusi iš miesto kartu su vyru ir 10-mečiu sūnumi, siekiant apsaugoti plaučius. Jos šeima pasirinko atostogas Čongli slidinėjimo kurorte, esančiame maždaug už trijų valandų į šiaurės vakarus nuo sostinės, o atvykę ten, jie rado šimtus kitų tokių pabėgėlių, ieškančių tyro oro. „Jausmas buvo tikrai panašus kaip pabėgėlių stovykloje“, - cituojama ji.
Kita „pabėgėlė“ Yang Xinglin, kuri taip pat atostogauja Čongli, sakė pasiprašiusi atostogų nuo darbo valstybinėje nekilnojamo turto agentūroje, kad jai nereiktų kvėpuoti smogu. „Klausiate, kodėl palikau Pekiną? Nes dar noriu gyventi“, - sakė 27-erių moteris, pakalbinta britų leidinio :The Guardian“.
Emma Zhang, dar viena „smogo pabėgėlė“, leidiniui „South China Morning Post“ papasakojo, kad ji su savo mažamečiu sūnumi iškeitė jų namus vakariniame Čengdu mieste, kuriame taip pat fiksuojama itin pavojinga oro tarša, į viešbutį nuosaikaus klimato pietvakarinėje Junanio provincijoje. „Pagaliau išvydau mėlyną dangų. Tai buvo nuostabu!“, - sakė ji.
Tačiau pabėgti iš pavojaus zonos lengva buvo toli gražu ne visiems Kinijos aplinkosaugos krizės pabėgėliams. „China Daily“ praneša, kad smogas suparalyžiavo oro uostus Pekine ir visoje šalies šiaurėje, ypač tokiuose pramoniniuose miestuose kaip Tiandzinas ir Šidziadžuangas, paversdamas keliones praktiškai neįmanomomis. Pekino vidinius skrydžius organizuojantis Nanjuanio oro uostas antradienį jau atšaukė visus reisus, o Pekino tarptautinis oro uostas atšaukė mažiausiai 273 skrydžius.
„Greenpeace“ aktyvistas Myllyvirta teigia, kad jo atstovaujama organizacija žiemos smogo krizę prognozavo dar liepos mėnesį, kuomet pastebėjo, kad vyriausybė pumpuoja lėšas į itin orą teršiančias pramonės šakas, tokias kaip cemento ir plieno pramonė.
„Iš esmės, nutiko taip, kad pakilus plieno kainai, vyriausybė pradėjo vykdyti milžinišką eilę statybos projektų, kad stimuliuotų ekonomiką“, - sako jis.
Vienas tokių veiksmų padarinys ir buvo tas, kad daugybė mažesnių, prastai reglamentuojamų plieno gamintojų „pasileido nuo pavadžio“, kas ir lėmė padidėjusias emisijas, kurios dabar užtemdė dangų virš visos šiaurės Kinijos.
„Dabar žmonės mąsto, kaip pabėgti, o kompanijos skundžiasi, kaip sunku užverbuoti kvalifikuotus darbuotojus atvykti pas jas dirbti, - sako Myllyvirta. – Žmonės nenori gyventi vietose su siaubingai užterštu oru.“
