Daugiau 
 

Kodėl tyli Aung San Suu Kyi?

06/05/2015 Aidas
world-1

Nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžios iki jos paleidimo iš namų arešto sąlygų 2010-aisiais, Mianmaro žmogaus teisių aktyvistė Aung San Suu Kyi buvo drąsos ir pasipriešinimo brutaliai tuometinei diktatūrai simbolis. Jos nuotraukos puošė daugelio studentų sienas visame pasaulyje, o Bono netgi apie ją parašė dainą. Bėgant metams, Suu Kyi tapo pasaulinio demokratijos ir žmogaus teisių siekio sinonimu.

Dabar, pagaliau laisva ir gyvenanti tame pačiame name, kuriame daugelį metų buvo kalinama, bet smarkiai pasikeitusioje šalyje, Aung San Suu Kyi gali nesibaimindama išsakyti savo nuomonę visais klausimais. Tačiau ji kruopščiai atsirenka savo kovas – parlamente, priklausydama opozicijai, 69-erių politikė dažnai kritikuoja vyriausybę dėl pernelyg lėto reformų įgyvendinimo ir pakartotinai (ir beviltiškai) reikalauja keisti konstituciją. Tačiau kalbai pasisukus link labiausiai persekiojamos Mianmaro mažumos, Suu Kyi burna yra užverta.

Pasipiktinimo banga

Dešimtis metų šimtai tūkstančių Rohingya musulmonų gyveno Rachinų valstijoje, netoli Mianmaro vakarinės sienos su Bangladešu. Per pastarąsias kelias savaites jų patiriamos kančios tapo gerai žinomos visame pasaulyje, tačiau ši mažuma jau ilgą laiką susiduria su diskriminacija, atsisakymu suteikti jiems pilietybę ir judėjimo laisvės apribojimu.
Šiuo metu vakarų Mianmare gyvena apie 800 000 žmonių, kurie yra diskriminuojami dėl savo kilmės. Vedami skurdo ir praradę viltį, jie patys bėga tiesiai į prekeivių žmonėmis rankas. Tad kodėl gi, nepaisant viso pasaulio raginimų, Nobelio taikos premijos laureatė Suu Kyi bijo stoti į kovą už šiuos kenčiančius žmones?

Pats paprasčiausias paaiškinimas, pakartotinai išreikštas ja pasipiktinusių žmonių per pastarąsias kelias savaites, yra tas, kad ji visuomet buvo tik pragmatiška politikė, o ne kilni žmogaus teisių aktyvistė. Apgindama Rohingya musulmonus, Suu Kyi iškart supykdytų galingas budistų nacionalistų grupes ir potencialiai pakeistų svarbiausių šių metų visuotinių rinkimų dinamiką. Jau ir taip sunkiai nuspėjami rinkimai gali tapti persunkti religinės ir etninės įtampos.

Jau anksčiau šiais metais buvo matyti nepaprasto Suu Kyi atsargumo ženklų, kuomet Jungtinių Tautų pasiuntinė Yanghee Lee lankėsi Mianmare. Kai Lee pabrėžė sunkią Rohingya musulmonų padėtį šalyje, nacionalistinėmis pažiūromis pagarsėjęs budistų vienuolis Ashinas Wirathu į tai atsakydamas pasakė vulgarią kalbą, kurioje išvadino pietų korėjietę moteris žeminančiais būdvardžiais. Kalba sukėlė tokį visuomenės pasipiktinimą, kad JT žmogaus teisių reikalų vadovė Ženevoje paragino visus Mianmaro lyderius pasmerkti Wirathu. Tačiau opozicijos lyderė Suu Kyi ir toliau tylėjo – nepaisant to, kad Yanghee Lee yra azijietė moteris ir žmogaus teisių aktyvistė, o apie ją gimtajame Suu Kyi mieste pasakyta kalba buvo itin mizoginiška.

Platesnė perspektyva

Aung San Suu Kyi rėmėjai tvirtina, kad ji tyli ne todėl, kad jai šios problemos nerūpėtų, o todėl, kad laiko jas tam tikrais spąstais. Stiprūs pasisakymai diskriminuojamos mažumos ar Yanghee Lee klausimais neva gali patenkinti žmogaus teisių lobistus, bet iš tiesų visiškai nieko nepakeistų, teigia jie.

Jų teigimu, platesnė perspektyva Suu Kyi yra laimėti lapkritį numatomus rinkimus ir paruošti dirvą ilgoms ir sunkioms deryboms dėl šių kritinių klausimų. Prognozuojama, kad rinkimuose nemažai vietų parlamente užsitikrins etninių mažumų partijos, o dar ketvirtis vietų yra automatiškai paskiriama kariuomenei. Tokiu būdu, Suu Kyi partijai, Nacionalinei demokratijos lygai, būtina pritraukti etninių bamarų daugumą. Tam opozicijai lyderei reikia ir vienuolių paramos, ir pademonstruoti kuo daugiau patriotiškumo. Deja, pasisakiusi už Rohingya musulmonų teises, ji rinkėjų balsų nepritrauktų.

Kas yra Rohingya musulmonai?

- Rohingya musulmonai yra atskira etninė grupė, gyvenanti daugiausiai Mianmare;
- Manoma, kad jie yra kilę iš musulmonų pirklių, apsigyvenusių šalyje prieš daugiau nei 1 000 metų;
- Jie taip pat gyvena Bangladeše, Saudo Arabijoje ir Pakistane;
- Mianmare jie yra verčiami priverstinai dirbti, neturi teisės į žemę, o jų teisės yra smarkiai ribojamos;
- Bangladeše daugelis jų taip pat kenčia sunkų skurdą, neturi dokumentų ar darbo perspektyvų.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu