Pontifikas užsienio diplomatams kalbėjo, kad žmogaus pasirinkimas palikti savo šalį ir į ją grįžti yra „fundamentali žmogiška teisė“. Jis taip pat prisiminė daugybę biblinių pasakojimų apie migrantus, sakydamas: „Judaizmo ir krikščionybės tradicijoje, išganymo istorija iš esmės yra migracijos istorija.“
Nors popiežius Pranciškus pridūrė, kad Vatikanas „neturi jokių intencijų kištis į valstybių priimamus sprendimus“, jis teigė, jog svarstomas jo vaidmuo „apeliuoti į žmogiškumo ir brolybės principus, kuriais grindžiama kiekviena (...) harmoninga bendruomenė“.
Daugybę temų palietusi popiežiaus kalba truko 47 minutes ir buvo pasakyta Vatikano XVI a. Sala Regia salėje, kur susirinko daugiau nei 180 ambasadorių. Pontifikas taip pat ragino pradėti naujas globalines diskusijas dėl branduolinio nusiginklavimo, išreiškė nerimą dėl Vakarų laukiančios „demografinės žiemos“, ir prašė gerbti dabartinį Jeruzalės statusą, nors ir tiesiogiai neminėjo Donaldo Trumpo sprendimo pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.
Kalbėdamas apie žmogaus teisių pasaulyje padėtį, Pranciškus daugiausiai dėmesio skyrė teisei į gyvybę, laisvę ir asmeninį saugumą. Jis sakė, kad nors karas ir smurtas pažeidžia šias teises daugybėje pasaulio vietų, dabar joms grėsmę kelia ir „kur kas subtilesni dalykai“. Kaip vieną iš jų, pontifikas įvardijo „nekaltų vaikų atsisakymą dar jiems negimus, kuomet kartais jie yra netrokštami vien dėl ligos ar negalios, arba dėl suaugusiųjų savanaudiškumo“.
Pereidamas prie branduolinio nusiginklavimo, Pranciškus pasidžiaugė „istorine“ nauja Jungtinių Tautų sutartimi, kurią pasirašė 122 šalys, raginančia visiškai atsisakyti branduolinių ginklų. Specifiškai neminėdamas Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programos, popiežius sakė, kad yra „nepaprastai svarbu remti visas dialogo pastangas Korėjos pusiasalyje“.
Popiežius Pranciškus praėjusiais metais paskelbė oficialią Katalikų Bažnyčios nuomonę dėl branduolinių ginklų, nutoldamas nuo ankstesnio Bažnyčios pritarimo Šaltojo karo laikų branduolinių ginklų programoms ir pasmerkdamas tolimesnį branduolinių ginklų kaupimą. Popiežius pirmadienį sakė norintis „paskatinti ramias ir plataus masto diskusijas šia tema“. Jo teigimu, „visos pastangos šia kryptimi, kad ir kokios kuklios, reprezentuoja svarbų žingsnį žmonijai“.
Paminėdamas, kad Vatikanas taip pat pasirašė ir ratifikavo naująją nusiginklavimo sutartį, pontifikas sakė, jog tai buvo padaryta remiantis popiežiaus Jono XXIII-ojo 1963 m. išreikštu įsitikinimu, kad „teisingumas, teisingas mąstymas ir žmogaus orumo pripažinimas maldaute maldauja sustabdyti ginklavimosi varžybas“.
Kalbėdamas apie Jeruzalės statusą, Pranciškus sakė norintis paskatinti globalinę bendruomenę „bendram įsipareigojimui gerbti status quo, pritariant atitinkamoms Jungtinių Tautų rezoliucijoms“.
„Septyniasdešimt metų trunkanti konfrontacija labiau nei bet kada anksčiau rodo poreikį siekti politinio sprendimo, kuris leistų regione egzistuoti dviem nepriklausomoms valstybėms su tarptautinės bendruomenės pripažintomis sienomis“, - kalbėjo popiežius.
Jis taip pat palietė „demografinės žiemos“ temą, kalbėdamas apie šeimą kaip apie „natūralų ir fundamentalų grupinį bendruomenės vienetą, (...) saugomą bendruomenės ir valstybės“. Pontifikas sakė, kad daugybėje Vakarų miestų šeima „yra išnykusi institucija“.
„Šiandien santykių kaita yra labiau vertinama nei esminio gyvybės projekto stabilumas, – kalbėjo Pranciškus. – Tačiau namas, pastatytas iš gležnų ir trumpalaikių santykių smėlio, negali ilgai stovėti. Vietoje to reikia uolos, ant kurios galima statyti tvirtus pamatus. Ir ši uola yra būtent ta ištikima ir neginčijama meilės komunija, kuri sujungia vyrą ir moterį.“
„Šeimos atsisakymas turi dramatišką poveikį – ypač gerai matomą tam tikrose pasaulio vietose – tai yra, gimimo lygio kritimą. Mes patiriame tikrą demografinę žiemą“, - neslėpė nerimo popiežius.
