Suskaičiavus 95 proc. balsų paaiškėjo, kad net 97,1 proc. savo balsą atidavusių piliečių pasisakė už oficialų prisijungimą prie JAV ir tapimą pilnateise valstija. Tuo tarpu „visišką nepriklausomybę“/„laisvą asociaciją“ su JAV palaikė vos 1,5 proc., o kolonijinio status quo išlaikymą – tik 1,3 proc. balsavusiųjų.
Referendumą organizavo valdančioji partija „Partido Nuevo Progresista“ (PNP), kuri kontroliuoja Puerto Riko gubernatoriaus administraciją bei įstatymų leidžiamąjį organą. Valdančiųjų teigimu, jo rezultatą galima laikyti pergale. Aukšto rango partijos nariai vylėsi, kad tai padidins šios idėjos palaikymą Vašingtone ir po 119 metų trunkančios kolonizacijos pagaliau ateis laikas suteikti Puerto Rikui lygybę su kitomis jau egzistuojančiomis 50 valstijų.
„Rezultatas yra daugiau nei pakankamas, kad jį parodytume Vašingtonui ir paragintume Kongresą padaryti teisingą dalyką“, - sakė Luisas Rivera Marínas, PNP valstybės sekretorius, prižiūrėjęs referendumo eigą.
Jis taip pat atmetė opozicijos partijų paskelbtą balsavimo boikotą ir pavadino jį „fiktyviu“.
„Demokratiniame procese nėra tokio dalyko kaip boikotas, - sakė jis. – Šioje sistemoje, jeigu tu nebalsuoji, tavo nuomonė nesiskaito.“
Tačiau pagrindinės opozicijos grupės tvirtina, jog referendumo rezultatai neturi svarbos. Partija „Partido Popular Democrático“, kuri aktyviai remia dabartinės kolonijinės sistemos tęstinumą, kuomet 3,4 mln. salos gyventojų turi JAV pilietybę, tačiau negali balsuoti federaliniuose rinkimuose, teigia, kad balsavimas nuo pat pradžios turėjo trūkumų.
Partijos rinkimų komisaras Miguelis Riosas Torresas sakė, kad į referendumą balsuoti atėjo taip mažai žmonių, jog organizatorių tvirtinimas, kad jis reprezentuoja Puerto Riko gyventojus, yra tikra pajuoka: „Šis balsavimas niekuo nepadės mūsų salai, o JAV Kongresas nepažadėjo į jį kaip nors reaguoti.“
Kitos opozicinės partijos „Partido Independentista Puertorriqueno“ lyderis Fernando Martínas García referendumo rezultatą pavadino „absoliučia, visiška katastrofa“ judėjimui, kuris siekia paversti šalį JAV valstija: „Jie ir toliau dės savo silpnutes pastangas įtikinti Kongresą klausytis, bet Kongresas tokį varganą rezultatą panaudos kaip dingstį pasakyti, kad to neužtenka.“
Už nepriklausomybę pasisakanti partija, kuri remia visišką atskilimą nuo JAV, iš pradžių buvo sutikusi dalyvauti referendume, bet iš jo pasitraukė po to, kai JAV teisingumo departamentas primygtinai pareikalavo įtraukti į biuletenius pasirinkimą išlaikyti kolonijinį status quo.
Oficialūs rezultatai rodo, kad referendume savo balsą atidavė vos 23 proc. iš visų 2,3 mln. registruotų rinkėjų. Tai yra kur kas mažesnis rinkėjų aktyvumas nei 55 proc. susirinkusiųjų į pernai lapkričio gubernatoriaus rinkimus, kuriuos laimėjo PNP kandidatas Ricardo Rosselló. PNP atstovai pabrėžia, kad rinkėjų aktyvumas visuomet yra žemesnis nerinkiminiais metais, bet toks mažas balsavusiųjų skaičius greičiausiai smarkiai sumažins ir galimą referendumo įtaką Vašingtone.
Paskutinį kartą, kai puertorikiečių buvo paprašyta išsakyti savo nuomonę dėl šalies tapimo 51-ąja JAV valstija, 2012-aisiais, apie 830 000 rinkėjų pasakė „taip“; šįkart šis skaičius nukrito iki maždaug 500 000.
Puerto Rikas Jungtinėms Valstijoms buvo perduotas Ispanijos-Amerikos karo pabaigoje 1898 m., kaip karinis grobis. Nuo to laiko jis egzistavo kaip kolonijinė JAV teritorija. Jeigu Puerto Rikui būtų leista prisijungti prie JAV kaip pilnateisei valstijai, tai būtų pirmoji nauja valstija nuo Havajų prisijungimo 1959 m. Be to, ji taptų vienintele daugiausia ispanakalbe sąjungos valstija. Turint omenyje jos populiacijos dydį, Puerto Rikas galėtų prašyti dviejų senatoriaus postų ir penkių Kongreso atstovų.
