2014-aisiais ši trijulė paskatino šimtus tūkstančius žmonių susirinkti į gatvės protestus ir pareikalauti Kinijos suteikti daugiau demokratinių teisių šiai buvusiai Didžiosios Britanijos kolonijai.
Wongui, Law ir Chow iš pradžių buvo paskirti viešieji darbai, kuriuos jie atliko, tačiau Honkongo teisingumo departamentas pirminį teismo nuosprendį užginčijo, nes tai esą yra nepakankama bausmė.
Jonathanas Manas, Law ir Chow reprezentuojantis advokatas, sakė, jog naujasis verdiktas jo nenustebino, tačiau pavadino jį „labai griežtu“.
Iškart po verdikto paskelbimo, Wongas savo „Twitter“ paskyroje parašė, jog vyriausybė „gali uždaryti mūsų kūnus, bet ne mūsų mintis“. „Jie gali nutildyti protestus, pašalinti mus iš parlamento ir uždaryti mus, - sakė jis, - bet jie niekada nelaimės honkongiečių širdžių ir protų.“
Wongas buvo vadinamas 2014-ųjų protestų veidu, dėl reguliarių pasirodymų tarptautinėje žiniasklaidoje. Protestų metu minios jaunų honkongiečių savaičių savaites praleido nakvodami gatvėse ir dalyvaudami susirėmimuose su policija, kad parodytų, jog nėra tik apatiški politikos stebėtojai.
Pasibaigus protestams, susikūrė visa eilė naujų partijų, vadovaujamų tų jaunų protestuotojų, pasisakančių už didesnę savivaldos teisę ar netgi visišką nepriklausomybę nuo Kinijos – kam Pekinas aršiai priešinasi.
2016 m. Honkongo valdžios rinkimuose savo balso atiduoti atėjo rekordinis skaičius rinkėjų, o į valdžią buvo išrinkta nemažai reformistų, įskaitant tuomet 23-ejų Law, kuris tapo jauniausiu žmogumi, kada nors išrinktu į miesto parlamentą. Tačiau jau 2016-ųjų pabaigoje prodemokratiško judėjimo viltys išblėso, kai Honkongo vyriausybė paskelbė nušalinanti du išrinktus jaunus politikus, kurie anksčiau buvo surengę prieš Kiniją nukreiptus protestus, o taip pat siekė nušalinti ir dar daugiau išrinktų įstatymų leidėjų, kurie duodami priesaikas nuklydo nuo standartinio teksto, kad pasisakytų už Honkongo nepriklausomybę.
„Pastarojo meto įvykiai rodo, jog Pekinas didina savo pastangas numalšinti disidentišką judėjimą Honkonge, – teigia teisininkas Antony Dapiranas. – Dabar ateitis atrodo kur kas niūresnė nei prieš kelis mėnesius.“
Nuo to laiko, kai 1997 m. jis buvo grąžintas Kinijos kontrolei, Honkongas yra valdomas remiantis „vienos šalies, dviejų sistemų“ strategija, kurią apibrėžė Jungtinė Kinijos-Britanijos deklaracija, siekiant išsaugoti teritorijos teisę į savus įstatymus, kalbos laisvę ir teisę protestuoti iki 2047 m.
Teisininkas Eddie Chu vietos transliuotojui RTHK anksčiau šią savaitę sakė, kad vyriausybė „bando sugriežtinti bausmes už politinį pasipriešinimą, kad atbaidytų Honkongo piliečius nuo bet kokių panašių veiksmų ateityje“.
Tuo tarpu Honkongo teisingumo departamentas išplatintame pranešime atmeta kaltinimus, jog byla prieš Wongą, Law ir Chow buvo politiškai motyvuota, ir tikina, kad jie pažeidė įstatymus savo „chuliganišku ir bauginančiu elgesiu“.
Savo šios savaitės vedamajame laikraštis „The New York Times“ įspėjo, kad trijų demokratijos aktyvistų įkalinimas gali paversti juos pirmaisiais Honkongo „politiniais kaliniais“.
Išplatintame pranešime JAV senatorius Marco Rubio, Kongreso komisijos Kinijos klausimais pirmininkas, pasmerkė „politinį persekiojimą“ prieš Wongą ir kitus aktyvistus, ir pavadino tai „dar aiškesniu įrodymu, kad Honkongo taip branginama autonomija yra sparčiai naikinama“.
„Tvirtas Pekino kumštis yra matomas visiems, vyriausybei siekiant sunaikinti naują Honkongo prodemokratinio judėjimo kartą ir pažeisti „vienos šalies, dviejų sistemų“ susitarimą“, - sakė jis.
Rubio paragino Senatą priimti jo remiamą Honkongo Žmogaus teisių ir demokratijos aktą, kuris leistų JAV įšaldyti turto aktyvus ir uždrausti keliauti į Ameriką visiems, kurie yra atsakingi už „fundamentalių laisvių represiją“ Honkonge.
