Prieš ketverius metus čia galėjo prisiglausti tik dvi šeimos; gerų žmonių aukų dėka Šeimų namuose dabar prieglobstį gali surasti iki trylikos šeimų. Čia gyvena globos namuose užaugusios ar smurtą namie patiriančios mamytės su kūdikiais ir mažais vaikučiais. Jei nebūtų galimybės prisiglausti „Šeimų namuose“, iš mamų būtų atimti jų vaikai ir apgyvendinti kūdikių namuose.

Tokie vaikai ir jų mamos labai vargsta, jie nieko neturi, tik vienas kitą, ir jiems be galo reikalinga visų mūsų pagalba. „Motinos Teresės šeimų namai“ yra paskutinė vilties stotelė atsidūrusiems beviltiškoje padėtyje. Šie namai išsilaiko tik žmonių aukų dėka. Tad įprasminkime adventą, aukokime, padėkime jau šiandien, kad mažyliai galėtų gyventi ir augti su savo mama!

Prašome atnešti nevyniotas dovanėles su vaikiškais ir kūdikių reikmenimis ir įdėti į didelę papuoštą dėžę prie bažnyčios. Dovanas ir aukas rinksime iki Naujųjų metų.

KRITIŠKAI REIKALINGA FINANSINĖ PARAMA!

Labai ačiū už jūsų dosnumą!

„Lietuvos garbės Metų globėja“ tapusi Šeimų namų direktorė R.Zabielienė [/caption]

Atsakingos tėvystės ugdymo pamokėlė [/caption]

Apie „Motinos Teresės Šeimų namus“

VšĮ „Motinos Teresės šeimų namai“ (Šeimų namai) buvo įsteigti 2012 m. gegužės 10 d., juos įsteigė Labdaros ir paramos fondas „Vilties kalnas“ (Fondas). Šeimų namai globoja tuos, kuriems pagalbos šiuo metu reikia labiausiai – pavienius asmenis bei šeimas, kuriose nors vienas iš tėvų arba abu tėvai yra augę globos namuose, turi negalią, gauna mažas pajamas, kartais priklauso socialinės rizikos grupei. Bendruomenei šiuo metu priklauso apie 200 žmonių.

Mamos šiuose namuose gali apsistoti metus. Dažna ateina tik su maišeliu ir mokosi gyventi. Mamoms su vaikais Šeimų namuose skirtas visas pastato antras aukštas: motinai su vaiku/vaikais suteikiamas atskiras miegamasis, išskyrus vieną kambarį, skirtą gyventi trims besilaukiančioms moterims be vaikų. Šeimos aprūpinamos būtiniausiais buities, higienos reikmenimis, taip pat gaunamu iš „Maisto banko“ vienos dienos maistu, esant poreikiui ir vaistais.

Mamos, laiku pasinaudojusios VšĮ „Motinos Teresės šeimų namai“ pagalba, išsaugoja vaikus, sustiprėjusios drąsiai eina į savarankišką gyvenimą, kuria šeimas, toliau dalyvauja bendruomenės gyvenime, tampa pavyzdžiu kitoms moterims.

Šiuo metu Šeimų namuose nuolat dirba 15 darbuotojų ir savanoriai. Komandą sudaro du socialiniai darbuotojai, psichologė, teisininkė, buhalterė, meno terapijos, darbų ir užimtumo mokytojai, du soc. pedagogai, trys socialinių darbuotojų padėjėjai, valytoja. Dalis darbuotojų dėl riboto finansavimo gauna atlyginimą ne už visą darbo dieną, taip pat yra savanorių, kurie padeda kasdienėse veiklose. Net ir Šeimų namų pastatas suremontuotas savanorių dėka. Dalis savanorių keičiasi, dalis savo laiką Šeimų namų bendruomenei skiria kiekvieną dieną: nepriklausomai nuo to, ar už lango saulė, ar lietus, ar sniegas. Komanda savo darbą dirba atsakingai ir iš tiesų stengiasi padėti žmonėms.

Šeimos namams vadovauja direktorė Regina Zabielienė. Ji sako: „Iš savo asmeninės patirties liudiju, kad siekiamas tikslas visad pasiekiamas, jei sutampa su Dievo valia. Viskas ateina laiku, tuomet, kai mes pasiruošę dvasiškai ir fiziškai. Dabartinis mūsų Šeimų namų devizas „Globokime vaikus padėdami šeimai“ išsirutuliojo laikui bėgant ir geriausiai atspindi mūsų vertybes. Aš tikiu mūsų suburta ir vis dar buriama bendruomene ir jos pastangomis mokantis gyvenimo mokykloje, kurioje kasdien tenka gaivinti viltį matant nemeilę artimui. Aš tikiu, kad kiekvienas mes čia mokomės kartu spręsti iškilusias problemas, nuolankumu nugalėti egoizmą, savimeilę, puikybę. Kad kiekvienas čia turi galimybę mokytis dėkingumo, dosnumo. Kad kiekvienas iš mūsų kiek jėgos leidžia apdovanotas galimybe plačiau atverti širdis priimant Dievo malonę, kad tėvų širdys būtų pripildytos meilės auginant vaikelius.“

Tikros istorijos

Šeimų namuose glaudžiasi įvairaus likimo moterys ir merginos, tačiau visos jos čia randa vilties spindulėlį. Tikromis savo istorijomis dalijasi mamytės, šiuo metu gyvenančios Šeimų namuose, arba jau atsistojusios ant kojų ir kuriančios savarankišką gyvenimą. Pasakojimų kalba netaisyta.

***

„Atėjau čia gyventi, jog susigrąžinčiau dukrą. Ją praradau dėl pogimdyminės depresijos. Buvau emociškai ir psichologiškai palūžusi. Visi darbuotojai padėjo man atsigauti ir atsistoti ant kojų, jog susigrąžinčiau ją. Dabar šalia savęs turiu dukrą, be jos neįsivaizduoju gyvenimo. Šių namų dėka aš galiu džiaugtis ja.“ – Jauna mama, 2017 m. gruodis

***

„Gyvenau vienam miestely, tokiam Gilvyčių kaime. Sekėsi neblogai, kol neįnykau į alkoholį. Pradėjau vartoti po truputį, kol nepajutau, kad man darosi vis blogiau ir norėjosi jo daugiau. Kritau į dugną. Praradau vaikus, guliausi į ligoninę užsikoduoti nuo to „brudo“. Laiko metai jau negeriu nė lašo. Jaučiuosi puikiai. Dar nedaug laiko, bet pasiekimas yra. Tada tapau vėl nėščia, turiu šaunų sūnų. Ligoninėje sužinojau apie Teresės namus, pradžiai su juoku galvoju: kam man ten būti, jei turiu namus savus, ir nenorėjau vykti. Bet soc. darbuotojai paprotino, kad atvykti į tuos namus. Atvykdau, nepažinojau nieko. Galvoju ką aš čia veikiu, bet po kiek laiko pradėjau bendrauti su mamomis, žiūriu – visai nieko, bet veržiausi vis vien namo. Kalbino čia darbuotojai, mamos, kad pasilikčiau. Na ką, galvoju, pabandysiu pasilikti. Tai va, nuo vasario 15 dienos esu Teresės namuose po šiai dienai ir nesigailiu. Nebenoriu namo. Darbuotojai labai geri, tik reikia klausinėti ir „akių nereikia draskyti“. Padėjo jie man daug. Gyvendama čia atgavau ir kitus du vaikus. Esame dabar šeima. Direktorė mūsų fantastiška, tokių žmonių nerasi. Tikra mama, močiutė, patars, pamokys. Aplamai čia dar budėtojai – visiems padėkos raštus reiktų rašyti. Patikėkite, jei ne tie namai, čia, kur gyvenu, nebūčiau atgavusi nei vaikų ir nežinau, kur pati atsidurčiau. Papasakočiau daugiau, bet reikia laiko. O jei kam įdomu, atvykite čia ir pamatykite savo akimis.“ – 34 m. mama, 2017 m. balandis

***

„Aš gyvenau Teresės Motinos šeimų namuose nuo 2015 m. kovo 13 d. Ten „atsidūriau“ vienos šeimos dėka. Buvau besilaukianti mergina, kurios gyvenimas pakrypo nesėkminga puse. Tie namai man suteikė daugiau atsakomybės įgauti už save pačią, už savo vaiką, savo ir vaiko gyvenimų atsakomybę. Padėjo dirbantys darbuotojai, kuriems galėdavau išpasakoti visas bėdas. Tuose namuose gimė ir mano vaikas, sūnus Lukas, kuriam dabar jau 1 m. 11 mėn. Tie namai man asmeniškai viskuo padėjo, ne tik pasitikėjimu savimi. Motinos Teresės šeimų namai patys geriausi buvo namai, kurių neturėjau. Bebūdama ten išmokau bendrauti su įvairiais žmonėmis, kurie buvo labai paprasti, paslaugūs ir draugiški. Pati išmokau draugiškumo, teikti kitiems rūpesčio, gėrio jausmus, dalintis gražiu gyvenimu. Dabar gyvenu savarankiškai gyvenimą, esu laiminga mergina. Auginu sūnelį, turiu darbą, turiu pilną savo asmenybės sielą, kuri moka džiaugtis gražiu duotu gyvenimu. Pabaigai norėčiau pasakyti, kad niekada nereikia iškelti savo ego, nes nežinai, ką gyvenimas gali atimti ir ką duoti. Būkim laimingi mylėdami vienas kitą ir patys būsim labiau mylimi ir laimingesni.“ – 25 m. mama, 2017 m. balandis

Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos ir Šeimos namų informacija