Pasaulinė „Expo“ paroda Milane baigėsi prieš keletą dienų. Nesiimsiu vėl aptarinėti parodos, kadangi ją ne kartą lietuviškoje spaudoje jau aprašė lietuvių žurnalistai. Ir vis dėlto kiekvienas mūsų mato tą patį renginį kitaip, priklausomai nuo mūsų profesijų, pomėgių, ir net dienos nuotaikų.
„Expo“ paroda vyksta kas penkerius metus įvairiuose pasaulio kraštuose. Šiais metais ji vyko Milane, Italijoje, joje dalyvavo beveik pusantro šimto šalių. Ir nors Lietuva parodai išleido tik 4 milijonus eurų (palyginimui - Jungtiniai Arabų Emyratai - 72 mln., Kinija – 60 mln.), mūsų šalies paviljonas atrodė gražiai, natūraliai, skoningai. Jei parodą iš viso aplankė 20 milijonų žmonių, nemaža jų dalis pamatė mūsų paviljoną, sužinojo, kas yra Lietuva.
Baltas Lietuvos paviljonas buvo sudarytas iš dviejų tiltu sujungtų kubų, kurių pirmasis buvo skirtas tradiciniams gaminiams, antrasis – naujovėms, kur lankytojai galėjo susipažinti su aplinkai draugiškomis technologijomis, tarp jų - iš pieno išrūgų pagaminta maisto plėvele vaisiams, salotomis, augančiomis po LED šviestukais, iš kavos tirščių išgaunamu aliejumi industrijai.
Parodą aplankiau, kai ji jau artėjo į pabaigą. Ne vienas iš mano draugų patarė būtinai apsilankyti Kazachstano paviljone. Kad į jį patektume, turėjome laukti kone tris valandas. Ar pateisino toks ilgas laukimas mūsų lūkesčius? Pasakyčiau, kad ne. Paviljonas tikrai įdomus, su iš smėlio kuriamais paveikslais, tvenkinyje plaukiojančiais eršketais, 3D filmuku apie Kazachstaną. Įspūdinga, tačiau po tiek valandų laukimo išblėsta kad ir pats geriausias įspūdis.
Vis dėlto, lankantis „Expo“, susidarė įspūdis, kad daugelį lankytojų ne itin domino technologijos bei išradimai. Daugelis atvažiavo tiesiog smagiai praleisti dieną, apsilankyti įvairių šalių paviljonuose, paragauti maisto bei gėrimų. Jei nuo pat pradžios „Expo“ buvo išradimų šventė, kur kiekviena šalis stengėsi nustebinti, tai šiandien paroda pasuko praktiškesniu žaidimų, pramogų, linksmybių ir pasipinigavimo keliu. Nemaloniai nustebino „Bernelių užeigos“ pasirodymas parodoje: savaime aišku, kad tik atvykę į parodą, pirmiausia užsukome į Lietuvos paviljoną.
Vaikštant paviljono takais sustojome prie nedidelio staliuko, ant kurio ragavimams skirtuose mažuose indeliuose buvo, berods, vakar išpilstyta gira. Kadangi mėgstu lietuviškus maisto produktus paragauti, paėmiau vieną indelį. Kai jau buvau girą išgėrusi, sužinojau, kad ji skirta ne ragavimui, o pardavimui, ir vienas toks indelis kainuoja 1 eurą. Mano nuomone, geriau jau „Bernelių užeiga“ tokia „reklama“ nedarytų gėdos nei sau, nei Lietuvai.
Parodoje, kuri tęsėsi 6 mėnesius, apsilankė žmonių iš įvairių pasaulio šalių, kurios kiekviena savaip perteikė savo požiūrį į tai, kaip išsimaitins žmonija, kai pasaulyje mūsų bus 9 milijardai. Vieni daugiau dėmesio skyrė maisto bei vandens taupymui, kiti – kaip kuo daugiau maisto išauginti kuo mažesniame žemės lopinėlyje, treti palaike „slow food“ maisto gaminimą, ketvirti skatino maisto įvairovę. Svarbu, kad po vienu stogu susirinko tautos, nepaisant jų religinių, politinių, rasinių įsitikinimų. Tik tokiu taikos keliu einanti žmonija sugebės išlikti pasaulyje. Mano nuomone, būtent tai ir buvo svarbiausias „Expo“ tikslas.
Angelė Kavak
