Japonija mini 4-ąsias katastrofinio cunamio metines
Japonija trečiadienį minėjo smarkaus žemės drebėjimo sukelto katastrofinio cunamio, kuris nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir sukėlė branduolinę krizę, ketvirtąsias metines. Atminimo ceremonijos vyko nelaimės zonos miestuose ir miesteliuose, taip pat Tokijuje. Imperatorius Akihito ir imperatorienė Michiko vadovavo pagerbimui tų, kurie žuvo per didžiausią taikos metu Japoniją ištikusią katastrofą. Žmonės nuščiuvo per nacionalinę tylos minutę, o perspėjimo apie cunamius sirenos pradėjo gausti 14 val. 46 min. vietos laiku – lygiai tuo pačiu metu, kai 2011-ųjų kovo 11 dieną vandenyno dugne netoli Japonijos šiaurės rytinių krantų įvyko 9 balų žemės drebėjimas. Požeminių smūgių sukeltos galingos bangos nulėkė pakrantės link reaktyvinio lainerio greičiu. Per kelias minutes pajūrio gyvenvietės buvo nušluotos, o ištisos šeimos nuskendo. Nacionalinės policijos agentūra skelbia, kad iki šiol patvirtinta, kad per tą katastrofą žuvo 15 891 žmogus, o dar 2 584 tebelaikomi dingusiais. Iki šiol vis dar randama aukų palaikų.
- Porošenka: ginkluotės atitraukimas beveik baigtas
Ukrainos vyriausybė ir Rusijos remiami separatistai atitraukė daugumą artilerijos pabūklų ir salvinės raketų ugnies sistemų nuo fronto linijos šalies rytuose, kaip numatyta vasarį Minske pasirašytame paliaubų susitarime, pranešė Ukrainos prezidentas. Pirmadienį vakare interviu valstybinei televizijai davęs Petro Porošenka sakė, kad vyriausybės pajėgos „atitraukė didžiąją dalį salvinės raketų ugnies sistemų ir sunkiosios artilerijos pabūklų“. P.Porošenka patvirtino, kad nepaisant pavienių susirėmimų, paliaubų, dėl kurių vasario 12 dieną Baltarusijos sostinėje susitarė Ukraina, Rusija, Prancūzija ir Vokietija, iš esmės laikomasi. Artilerija nutilo palei beveik visą 485 kilometrų ilgio fronto liniją, kai Kijevas „sugebėjo sustabdyti agresorius“, sakė P.Porošenka. Tačiau vyriausybės pajėgos vis dar netenka savo karių per susirėmimus kai kuriuose neramiuose židiniuose - nuo vasario 15 dienos, kai įsigaliojo paliaubos, žuvo 64 ukrainiečių kariai, o nuo karo pradžios žuvusių kariškių skaičius jau siekia 1 549, sakė prezidentas.
Indijoje ir Nepale – Tibeto sukilimo metinės
Riaušių policininkai antradienį sulaikė tibetiečius protestuotojus, mėginusius šturmuoti Kinijos ambasadą Delyje. Aktyvistai skandavo šūkius už savo regiono nepriklausomybę ir išskleidė transparantus su Kiniją smerkiančiais užrašais. Buvo sulaikyti beveik visi iš maždaug 100 demonstrantų, tarp kurių buvo moterų, nurodė policija. Šis protestas surengtas minint Tibeto sukilimo 56-ąsias metines. Žlugus tam mėginimui atsikratyti Kinijos valdymo, Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama buvo priverstas pasitraukti į vieną Indijos šiaurinį miestą. Tibetiečiai aktyvistai sakė taip pat norintys pagerbti 130 žmonių, nuo 2009 metų susideginusių protestuojant prieš Kinijos valdymą Tibete, atminimą. Tuo tarpu Nepale, kur taip pat gyvena tūkstančiai tibetiečių tremtinių, aktyvistai giedojo ir aukojo prie Dalai Lamos portretų per taikias demonstracijas. Sostinėje Katmandu tibetiečiai tradiciškai minėdavo sukilimo metines protestais, bet šios bendruomenės nariai sakė, kad šiemet nebus rengiama jokių demonstracijų, didėjant Nepalo valdžios spaudimui.
Graikija atnaujino žodžių karą su Vokietija
Graikija atnaujino žodžių karą su Vokietija, o jos teisingumo ministras pagrasino konfiskuoti Vokietijai priklausantį turtą, jeigu ji neišmokės kompensacijų nacizmo aukoms Graikijoje. Didindamas spaudimą pagrindinei Europos Sąjungos finansų donorei Graikijos parlamentas nutarė atnaujinti specialaus komiteto dėl žalos atlyginimo darbą. Graikijos aukščiausiasis teismas dar 2000 m. paskelbė verdiktą, kad Vokietija turi sumokėti 28 milijonus eurų Distomo kaimo, kurio gyventojai buvo išžudyti per Antrąjį pasaulinį karą, aukų artimiesiems. Šią savaitę alyvos į ugnį įpylė ir Graikijos parlamentas, atgaivinęs kompensacijų komiteto veiklą, kad Graikijai būtų atlyginta už dabartiniais pinigais beveik 8 milijardų eurų paskolą, kurią paimti privertė nacistinė Vokietija, taip pat kad Vokietija sugrąžintų nacių išvežtas istorines relikvijas. Atėnuose. Ieškodamas sąjungininkų premjeras Aleksis Tsipras ketvirtadienį Paryžiuje susitiko su Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vadove, o pektadienį Briuselyje – su Europos Sąjungos vadovais.
TVF patvirtino 17,5 mlrd. dolerių pagalbą Ukrainai
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) trečiadienį patvirtino 17,5 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbos planą Ukrainai, kurios ekonomika braška dėl karo su prorusiškais separatistais šalies rytiniame regione. Nauja paskola, kurios pirmoji 5 mlrd. dolerių išmoka bus nedelsiant pervesta, pakeičia prieš mažiau nei metus TVF paskirtą programą, kuri pasirodė esanti nepakankama stabilizuoti Kijevo finansams, tęsiantis kautynėms su separatistais. TVF pagalba yra dalis maždaug 40 mlrd. dolerių vertės planuojamo tarptautinės bendruomenės palaikymo paketo, kurį sudarys dvišalės paskolos ir reikšmingas indėlis restruktūrizuojant šalies skolas privatiems kreditoriams. Ukrainos vyriausybė prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet išliks gilioje recesijoje ir susitrauks apie 5,5 procento. Didžioji dalis potencialaus 40 mlrd. dolerių pagalbos paketo bus nukreipta smarkiai sumažėjusioms užsienio valiutos atsargoms atkurti. Praeitą savaitę Ukrainos centrinis bankas ėmėsi priemonių sparčiai smunkančiam grivinos kursui stabilizuoti, padidindamas bazines palūkanas iki 30 proc.
Venesuelos lyderis gyrė į JAV nemalonę patekusius pareigūnus
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro pirmadienį per valstybinę televiziją žarstė pagyrimus septyniems šalies pareigūnams, prieš kuriuos sankcijų ėmėsi JAV vyriausybė. Valstybės vadovas vadino juos „didvyriais“, o vieną tų pareigūnų paskyrė vidaus reikalų ministru. „Garbė“ būti asmenų, kuriems JAV taiko sankcijas, sąraše, pridūrė jis. Prezidentas paskyrė nacionalinės žvalgybos vadovą Gustavo Gonzalezą, kurį Vašingtonas kaltina bendrininkavimu smurtaujant prieš antivyriausybinių protestų dalyvius, nauju vidaus reikalų ministru. Kol kas neaišku, ar G.Gonzalezas užims abu postus. JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį paskelbė sankcijas septyniems Venesuelos pareigūnams, kuriuos kaltina žmogaus teisių pažeidimais ir korupcija - po to, kai JAV Kongresas pernai metų pabaigoje priėmė įstatymą, atveriantį kelią imtis baudžiamųjų priemonių – turto įšaldymo ir draudimo išduoti vizą – prieš bet kokius asmenis, kurie kaltinami smurtiniais veiksmais prieš Venesuelos vyriausybės oponentus ar jų teisių pažeidimais.
Rusija ir Š. Korėja skelbia „Dvišalės draugystės“ metus
Pastaruoju metu tarptautinės bendruomenės ypač pliekiamos Šiaurės Korėjos ir Rusijos valstybės, atrodo, mezga tvirtos draugystės saitus. 2015-uosius metus jos paskelbė „Dvišalės draugystės metais“ ir ketina stiprinti politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius. Š. Korėjos žiniasklaida jau paskelbė, kad šie metai žymi ir 70-ąjį Korėjos išlaisvinimo iš Japonijos imperijos gniaužtų bei „Rusijos pergalės Didžiajame Tėvynės kare“ jubiliejų. Ir Rusija, ir Š. Korėja susilaukė griežtų JT sankcijų. Rusijai – dėl karinių veiksmų Ukrainoje, Š. Korėjai – dėl požeminių branduolinių bandymų 2013-ųjų metų vasarį bei grubių žmogaus teisių pažeidimų. Rusija jau seniau pademonstravo geranoriškumą Š. Korėjai, nubraukdama 10 milijardų dolerių skolos, o vėliau investuodama dar milijardą į nustekentą šios valstybės ekonomiką. Dar 25 milijardus Rusija investavo į žlungančios Š. Korėjos geležinkelio tinklų atnaujinimą bei pažadėjo padėti infrastruktūros atnaujinimo darbuose. Be to, Kim Jong-Unas buvo pakviestas į Maskvoje gegužės mėnesį vyksiantį Pergalės dienos minėjimą.
Ukrainos rytuose trūksta medikamentų ir maisto
Trijose Ukrainos antiteroristinės operacijos zonos karo lauko ligoninėse trūksta medikamentų, medicinos technikos, o kartais ir maisto. Nors paskelbtos paliaubos, antradienį sužeisti 9 Ukrainos kariai. Karo lauko ligoninėms paramą renka savanoriai, kurie patys ją ir pristato. Pasak karo gydytojų, sunkiausia buvo tada, kai iš Debalcevės dešimtimis vežė sužeistuosius – buvo užimtos visos operacinės, pritrūkta ir vaistų. Medikams padeda savanoriai – parūpina trūkstamų daiktų. Bet kokia humanitarinė pagalba čia priimama su džiaugsmu. Karo lauko ligoninės medikai sako, kad dažniausiai kariai vos tik pasijunta geriau, vėl veržiasi į frontą. „Fronte baisu tik iš pradžių, vėliau pripranti. Į šūvius kartais netgi nekreipi dėmesio. Manęs laukia šeima: žmona, dukra ir sūnus. Tačiau esame patriotai ir privalome apginti Tėvynę. Grįšiu į frontą“, – tikina sužeistas karys Jurijus Osočenko. Ukrainos valdžia skelbia, kad nuo antiteroristinės operacijos pradžios sužeisti beveik 7 tūkstančiai Ukrainos karių, tačiau savanorių skaičiavimais – jų apie 10 tūkstančių.
