Jungtinės Tautos šią savaitę išplatino naujausias globalinės populiacijos augimo prognozes ateinančiam šimtmečiui. Paaiškėjo, kad 2100-aisiais pasaulio demografinė padėtis smarkiai skirsis nuo šiandienos ir ateities žmonėms, nori to ar ne, teks išmokti mylėti savo kaimynus. Vėliausios JT populiacijos augimo prognozės rodo, kad Žemė bus kur kas labiau perpildyta nei manyta anksčiau.
Šiuo metu pasaulinė populiacija siekia maždaug 7,3 mlrd. žmonių. JT skaičiavimais, iki 2030-ųjų šis skaičius pasieks 8,5 mlrd., o iki 2050-ųjų išaugs iki 9,7 mlrd. Tai taip pat reiškia, kad 2100-aisiais ant Žemės paviršiaus turės grūstis net 11,2 mlrd. žmonių. Šios prognozės viršija praėjusių metų prognozes maždaug 150 mln. žmonių.
Pasak JT, didžiausias populiacijos augimo šuolis numatomas Afrikoje, antroje vietoje paliekant Aziją.
Žinoma, JT duomenys nėra galutiniai ar šimtaprocentiniai. Pasak organizacijos, yra 80 proc. tikimybė, kad 2050-aisiais globalinė populiacija gali būti tokia žema, kaip 9,4 mlrd., arba tokia aukšta, kaip 10 mlrd. Agentūra savo skaičiavimus atliko remdamasi formule, dar vadinama „vidutiniu prognozės variantu“, iš esmės laikydama, kad vaisingumo modeliai ateityje bus panašūs į praeities modelius.
Populiacijos didėjimą skatina ne vaisingumo didėjimas, o didesnis ilgaamžiškumas. Visame pasaulyje, šiandien gimę žmonės vidutiniškai sulauks 70 m. amžiaus, tačiau 2050 m. gimę žmonės gyvens jau mažiausiai iki 77-erių metų. Jų anūkai, gimę 2100-aisiais, gyvens dar ilgiau: vidutiniškai 83 metus.
Tiesą sakant, vaisingumo lygis daugelyje vietų mažėja, išskyrus Europą, kuri per pastaruosius 5 metus patyrė šiokį tokį jo augimą. JT prognozuoja, kad globalinis vidutinis vaisingumo lygis iki šio amžiaus pabaigos nukris nuo dabartinio 2,5 vaiko vienai moteriai iki 2 vaikų vienai moteriai. Ypač tai bus pastebima mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kur šis vidurkis iki 2100 m. nukris perpus: nuo 4,3 vaiko vienai moteriai iki 2,1 vaiko.
Tačiau šis mažėjimas neįvyks, jeigu mes nieko nesiimsime. JT ataskaitoje raginama visame pasaulyje daugiau investuoti į šeimos planavimą ir reprodukcinę sveikatą. Jeigu vaisingumo lygis padidės vos puse vaiko vienai moteriai lyginant su numatomu lygiu, pasaulio populiacija 2100-aisiais šoktels iki 16,6 mlrd.
Šis vidutinės gyvenimo trukmės didėjimas ir vaisingumo lygio mažėjimas reiškia, kad mūsų visuomenė apskritai greičiau sensta. Šiandien maždaug 12 proc. visos populiacijos yra vyresnė nei 60 m. amžiaus, ir šis lygis kiekvienais metais vis auga. Iki 2050-ųjų, jaunesnių nei 15 metų amžiaus vaikų ir vyresnių nei 60 m. amžiaus suaugusiųjų skaičius susilygins ir tai reikš potencialiai neigiamas ekonomines pasekmes darbo jėgai.
Nepriklausomai nuo to, ar populiacija iš tiesų pasieks, viršys ar nukris žemiau prognozuojamų skaičių, aišku tik viena: mums visiems teks išmokti dalintis.
Pasak JT ataskaitos, taip pat prognozuojama, kad vos devynios šalys bus atsakingos už daugiau nei pusę populiacijos didėjimo 2015-2050 m. laikotarpiu: tai Indija, Nigerija, Pakistanas, Demokratinė Kongo Respublika, Etiopija, Tanzanija, Jungtinės Valstijos, Indonezija ir Uganda. Šiuo metu dvi didžiausios pagal gyventojų skaičių pasaulio šalys yra Kinija ir Indija, atitinkamai reprezentuojančios 19 ir 18 proc. pasaulio populiacijos. Manoma, kad maždaug per septynerius ateinančius metus Indija pralenks Kiniją ir taps daugiausiai gyventojų turinčia pasaulio šalimi.
Tarp 10 šiuo metu daugiausiai gyventojų turinčių pasaulio valstybių, viena yra Afrikoje (Nigerija), penkios – Azijoje (Bangladešas, Kinija, Indija, Indonezija ir Pakistanas), dvi – Lotynų Amerikoje (Brazilija ir Meksika), ir po vieną Šiaurės Amerikoje (JAV) bei Europoje (Rusijos Federacija).
„Iš šių šalių, Nigerijos populiacija, šiuo metu septinta pagal dydį pasaulyje, auga greičiausiai“, - skelbia ataskaita. Tai lemia, kad Nigerija per maždaug 35-erius metus nuo šiandienos greičiausiai pralenks JAV kaip trečia pagal gyventojų skaičių šalis.
