Politinė sumaištis vykusi 2016 metais gali būti tik užkandžiu 2017-iems. Prancūzijoje ir Vokietijoje šiemet vyks labai svarbūs rinkimai. Priešvyriausybinės pažiūros, kurios nulėmė Donaldo Trumpo bei „Brexit“ likimą, gali tapti paskata nacionalistų lyderiams, kurie prieštarauja musulmonų imigrantams bei tolimesniam Europos vieningumo byrėjimui.
Vidurio Rytai vis giliau grimzta į suirutę, kurios sukeltas smurtas veja pabėgėlius į Europą, o jų padėtis pastoviai blogėja. Tuo metu augančios galios, tokios kaip Kinija, Rusija ir Iranas, atidžiai stebi besivystančius progresus ir bando nustatyti, kada jiems bus patogu pradėti siekti savų interesų.
Nors 15 metų nuo rugsėjo 11 teroro išpuolio ir buvo pilni karo, nesantaikos ir ekonominių sunkumų, 2017 metai yra unikalūs tuo, kad Baltuosiuose rūmuose sėdės pats impulsyviausias prezidentas per visą JAV istoriją. Amerika, ilgą laiką buvusi stabilumo šaltiniu, valdant Trumpui gali tik dar labiau pagilinti problemas. Atlanto tarybos vyresnysis vadovas Nicholas Dunganas teigė, jog abejonės Trumpu gali tik dar labiau suskaldyti sąjungininkus abejose Atlanto pusėse.
„Donaldas Trumpas yra visiška Baracko Obamos priešingybė. Valdant Obamai buvo daug pasitikėjimo, tačiau labai mažai veiksmų. Panašu, kad Trumpo administracijai stigs pasitikėjimo, o veiksmų bus smarkiai per daug,“ – kalbėjo Dunganas.
Neturėtų stebinti, jog visas pasaulis per Trumpą vaikšto peilio ašmenimis. Jis suabejojo JAV sąjungomis, kurios jau keletą dešimtmečių užtikrina Europos ir Azijos saugumą bei taiką. Trumpas taip pat užsiminė apie JAV atominio arsenalo plėtrą bei didžiąją dalį valdžios perėmimo proceso praleido besiginčydamas su žvalgybos agentūromis dėl kaltinimų, jog Rusija kišosi į rinkimus. Jis taip pat parodė Kinijai, jog nežada taip paprastai paisyti 40 metų gyvuojančio diplomatinio susitarimo dėl Taivano. Kad suprastume, kaip viskas pasikeitė ir kodėl 2017-ųjų ateitis tokia neaiški, verta prisiminti praėjusius metus.
Prasidėjus 2016-iesiems Obama buvo visai neseniai sudaręs sandorį su Iranu bei galėjo džiūgauti, kad Aukščiausiasis Teismas palaiko „Obamacare“ programą. Tuo metu jis turėjo visas priežastis tikėtis, jog jo įpėdinis bus demokratas, kuris išsaugos ir puoselės jo procesą. Respublikonai tuo metu ramiai laukė, kol atsiras lyderis, kuris lengvai pašalins Trumpą.
Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas mėgavos parlamento dauguma, kurią iškovojo 2015 metais, o visos apklausos rodė, jog „Likti“ kampanija lengvai laimės referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje. Tuo pat metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo liaupsinama ir vadinama Europos lydere ir moraliniu pavyzdžiu dėl sprendimo priimti pabėgėlius iš Vidurio Rytų. Italijos premjeras Matteo Renzi po sėkmingų politinių sprendimų ruošėsi vykti į JAV ir gauti palaiminimą iš Obamos.
Tačiau kelių mėnesių laikotarpyje pradėjo kartotis neįsivaizduojami dalykai. Net nemirktelėjus, po nepasisekusio referendumo dingo Cameronas. Po aršios ir neapykantos kupinos kampanijos Trumpas laimėjo JAV rinkimus. Renzi, taip pat kaip Cameronas, buvo visiškai sužlugdytas po referendumo. O Merkel, po teroro išpuolio Berlyne, turės sunkiai kovoti dėl išgyvenimo po rinkimų rudenį.
Prancūzijos, kuri tapo pastoviu Islamo teroristų taikiniu, prezidentui Francois Hollande teko pripažinti smukusius reitingus ir pamiršti apie bet kokią galimybę dalyvauti kituose rinkimuose, o vienintelė apsauga prieš dar vieną sukrėtimą, Marine Le Pen pergalę, yra Prancūzijos dviejų raundų rinkimų sistema, per kurią turėtų susivienyti opozicija.
Kovą vyksiantys rinkimai Nyderlanduose taip pat nieko gero nežada dėl griežtų dešiniųjų pažiūrų kandidato Geerto Wilders, kurio kampanija yra pagrįsta kritika Briuseliui.
Jei Merkel arba vyriausybiniam jos varžovui pavyktų nugalėti Vokietijos rinkimuose, o Prancūzijos prezidentu taptų Francois Fillon, 2017-ieji būtų prisimenami kaip metai, per kuriuos populistų judėjimas pradėjo blėsti.
Susvirduliavus Vakarams pradėjo mobilizuotis jų varžovai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paneigė Obamos prognozes, jog jo veiksmai Sirijoje tik dar labiau pablogins situaciją. Dabar panašu, kad Maskva pradeda atgauti savo įtakingumą, kuris smarkiai išblėso po Sovietų Sąjungos iširimo.
Kinijos prezidentas Xi Jinping spartina šalies įtakingumą regione bei konkuruoja su JAV ir jos sąjungininkais Pietų Kinijos Jūroje. Tuo metu Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte kritikuoja aljansą su Jungtinėmis Valstijomis.
Trumpo atmesta Ramiojo vandenyno mainų sutartis jau pagerino Kinijos padėtį bei smarkiai pakenkė aštuonerius metus trukusioms Obamos pastangoms. Nestabilumas ir neaiškumas Trumpo sprendimus po inauguracijos padaro tik dar svarbesniais. Jeigu nauja administracija vadovausis išrinktojo prezidento retorika kalbant apie Kiniją, gali prasidėti mainų karas bei smarkiai padidėti įtampa Azijoje.
Jeigu Trumpas nutrauks Irano branduolinių ginklų susitarimą arba pažeis Paryžiaus klimato paktą, tai gali visiškai sujaukti santykius su sąjungininkais. Artimesni JAV ir Rusijos santykiai taip pat gali gąsdinti sąjungininkus Europoje.
Japonija ir Pietų Korėja bando išsiaiškinti, ką Trumpo retorika reiškia jų nacionaliniam saugumui, o tuo metu Šiaurės Korėja gali tapti prima didele Trumpo užsienio reikalų krize, kadangi Kim Jong Unas spartina atominio arsenalo plėtrą. O Vidurio Rytuose, Trumpo pažadas perkelti JAV ambasadą iš Telavivo į Jeruzalę gali tik dar labiau paaštrinti regiono konfliktą.
Žinoma, nėra garantijos, jog Trumpas destabilizuos visą pasaulį, dideli politikos pokyčiai gali kelti sumišimą, tačiau jie ne visada yra neigiami. Kiekvieno prezidento užsienio reikalų politika yra pataisa anksčiau valdžiusiojo. Taigi, Trumpo spontaniškumas galėtų būti priešnuodis Obamos atsargumui, kuris, kaip teigia kai kurie kritikai, susilpnino JAV jėgą.
Kaip teigia Trumpo rėmėjai, abejojimas mainų susitarimais, sąjungomis ir konvencijomis gali sustiprinti JAV. Jie taip pat argumentuoja, kad vien tik todėl, jog „Vienos Kinijos“ susitarimas tarp Vašingtono ir Pekino diktavo santykius tarp šių šalių jau keletą dešimtmečių, tai nereiškia, kad visada taip ir turi būti. O Trumpo žadamas laivyno didinimas gali padėti JAV sąjungininkams Azijoje, kurie jaudinasi dėl Kinijos grėsmės.
Tokių stiprių lyderių kaip Xi, Putinas bei Erdoganas eros metu toks sunkiai nuspėjamas JAV prezidentas gali būti didelis pliusas.
Užsienio reikalų politika prasideda šalies viduje. Jeigu mokesčių apkarpymai ir reglamentavimų švelninimas padės augti JAV ekonomikai, tai prikels ir Europos bei Azijos rinkas.
Tie, kurie tikisi, kad Trumpas neapvers geopolitinės valties, svarsto, kad atsakomybė gali išblaivyti išrinktąjį prezidentą.
„Kai patenki į valdžią pakinta tavo požiūris. Turime pamatyti, kaip elgsis išrinktasis prezidentas ir jo komanda, kai sužinos apie visas problemas. Jie valdo visą vyriausybę, todėl turi pradėti priiminėti protingus sprendimus,“ – kalbėjo prezidentas Barackas Obama.
