5 asmeninės savybės, padedančias ieškant darbo
Darbo paieškos sėkmė priklauso ne tik nuo ieškančiojo darbo turimų kompetencijų, sukauptos darbo patirties, įgyto išsilavinimo, įgūdžių, bet ir nuo asmeninių savybių – charakterio. „Nepaisydami kandidato titulų, pasiekimų ar intelektinių gebėjimų, darbdaviai dažnai pirmenybę teiks supratingam, empatiškam, draugiškam ir bendraujančiam kandidatui, turinčiam stiprius tarpasmeninius įgūdžius (angl. soft skills)“, – neabejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė. Specialistė dalijasi įžvalgomis, kurios gali padėti siekti sėkmingesnės karjeros.

Finansai po didžiųjų metų švenčių: kaip greitai atsigauti?
Nuo lapkričio pabaigos prasidėjusi kalėdinių pirkinių karštinė palietė bene kiekvieną. Šventėms pasibaigus, pažvelgus į sąskaitos likutį gali apimti nerimas. Specialistai teigia, kad tai – normalus kasmetinis reiškinys, tiesiog reikia mokėti su juo tinkamai susitvarkyti.

Kaip prailginti drabužių nešiojimo laiką
Visiems puikiai pažįstamas tas nemalonus jausmas, kai tenka išmesti vieną mėgstamiausių drabužių. Nors jokio apdaro neįmanoma išsaugoti amžinai, prailginti jo naudojimo trukmę vis dėlto galima. Apie drabužių priežiūrą ir tvarios mados tendencijas kalbamės su dizaineriu Robertu Kalinkinu.

Veterinarė: „Subalansuota mityba augintiniams ne mažiau svarbi nei jų šeimininkams“
Meilę augintiniui daugelis šeimininkų išreiškia maistu. Tačiau, jeigu tas maistas nesubalansuotas, noras šunį ar katę palepinti gali baigtis liūdnai – juos net suluošinti. Su tokiais atvejais susidūrusi veterinarė Vaida Misiūnienė sako, kad tiek nepakankamas, tiek per didelis vitaminų ir mikroelementų kiekis augintinio racione gali rimtai sutrikdyti jo sveikatą. Deja, vis dar didelė dalis šeimininkų nežino, kaip teisingai maitinti savo keturkojus draugus, todėl į veterinarijos kliniką atvedami gerokai nutukę šunys ar katės su iškrypusiu stuburu.

Laikas sau nėra fantastika, o būtinybė
Laikas sau yra nuostabus dalykas. Ramia sąžine snūstelėti vidury dienos, išeiti pasivaikščioti nesistengiant kartu ir užsukti sutvarkyti reikalų ar nueiti į masažą ne tada, kada skauda nugarą, o tiesiog tam, kad būtų malonu. Jei dar turite mažų vaikų, tokį laiką per maža pavadinti nuostabiu, tai labiau yra fantastika. Nors iš tiesų, tai net ne fantastika – tiesiog tokio laiko praktiškai nebūna ir sunku atminti, ar buvo kada nors. Pažįstama? Tuomet šios eilutės jums, nes kokybiškas laikas sau – būtina sąlyga psichinei ir fizinei sveikatai. Kaip jo atrasti?

Patarimai laukiantiems Juodojo penktadienio
Ar esate vienas iš tų žmonių, kurie jau skaičiuoja valandas iki Padėkos dienos – bet ne dėl kalakuto ar futbolo? Tuomet tikriausiai jūs ruošiatės Juodajam penktadieniui, kuris ir vėl kai kuriose parduotuvėse  prasidės vos išaušus. Nepriklausomai nuo to, kada jūs ruošiatės pradėti savo Juodojo penktadienio apsipirkinėjimą, pagrindinis jūsų planas greičiausiai yra kaip įmanoma pigiau įsigyti tuos daiktus, kurių jums iš tikrųjų reikia. Neretai, nors ir ne visada, Juodąjį penktadienį ypatingai atpinga elektroniniai prietaisai, todėl labai lengva pamesti galvą ir išleisti daugiau pinigų negu planavote.

Atšvęskite padėkos dieną be kaltės
Padėkos diena mus aplanko tik kartą metuose, tad kodėl gi nepaleidus vadžių ir neleidus sau mėgautis? Nes antsvorio kaupimas šventiniu laikotarpiu jau yra tapęs mėgstamiausiu šalies užsiėmimu. Metai po metų per kiekvienas šventes mes priaugame mažiausiai po svarą (kai kurie ir daugiau), kuris visam laikui ant mūsų pasilieka.

Sėkmės receptas
Dr. Vadimas Dechtiaris gyveno Vilniuje, užsiiminėjo privačia  praktika. Mokėsi pas žinomus Amerikos, Kanados, Anglijos NLP psichoterapeutus, vėliau Lietuvoje pats ėmė mokyti žmones, dirbo su politikais, verslininkais, gydytojais. Vėliau emigravo į JAV, kur jis praktikuoja  akupunktūrą, psichoterapiją, hipnoterapiją. Jei tikėti tuo, kas rašoma jo knygoje „Mano nuostabi ateitis“, nuo šiol kiekvienas nevykėlis, pasitelkęs neurolingvistinio programavimo metodus, gali tapti... „sėkmingu“ žmogumi. Jei ne darbe, tai bent šeimoje... Kas gi to nenorėtų?

„Žalias“ Helovinas
Kažkada buvusi keltų tradicinė derliaus ir naujojo sezono šventė, Helovinas, su laiku tapo mažiau dvasinga ir labiau komercine švente bei ištisa Helovino industrija: prognozuojama, kad šiais metais šventei amerikiečiai išleis $9 milijardus. Tokie vartojimo mastai palieka gilų pėdsaką aplinkosaugai, neišdylantį dar ilgai po paskutinio įmantrios formos saldainio suvalgymo.

Kaip namus sutvarkyti greičiau ir su malonumu
Tvarkymas – ne pats maloniausias žodus, ypač kai žinai, kad visą savaitgalio dieną turėsi kuopti namus. Tačiau pažiūrėjus į šį procesą kūrybiškai, jis gali tapti ne toks varginantis.

Kaip įveikti rudeninę depresiją
Ruduo, vis trumpėjančios dienos, rečiau pasirodantys saulės spinduliai, lietus ne vienam atneša liūdesį, blogą nuotaiką, vangumą. Daliai žmonių tokie jausmai būna trumpalaikiai, o kitus rudenį prislegia sezoninė depresija. Kaip pasireiškia sezoninė depresija?  Depresija būna klasikinė ir sezoninė. Klasikinė žinoma nuo seno, o sezoninė depresija imta išsamiau tyrinėti XX a. pabaigoje. JAV 1984 m. buvo atlikti tyrimai ir paskelbti duomenys apie rudens–žiemos depresiją. Nors dažnai vartojamas rudeninės depresijos pavadinimas, jis nėra teisingas, nes iš tiesų yra dvi sezoninės depresijos: rudens–žiemos ir pavasario–vasaros. Nemažai rudens–žiemos depresijos simptomų būdingi ir klasikinei depresijai: prislėgta nuotaika, jėgų, energijos praradimas, nebesidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą, didėja nepasitenkinimas savimi, mažėja seksualinis potraukis, atsiranda miego sutrikimų, nemalonių somatinių simptomų. Nuo klasikinės ši depresija pirmiausia skiriasi tuo, kad ypač padidėja mieguistumas. Žmogus miega ilgai, bet vis vien jaučiasi neišsimiegojęs. Sergant klasikine depresija atsiranda valgymo sutrikimų – anoreksija arba bulimija (valgoma arba per mažai, arba per daug). Rudens–žiemos depresija pasireiškia didžiuliu saldumynų poreikiu, todėl susirgus dažnai padidėja svoris. Sezoninę depresiją paprastai lydi dirglumas, susierzinimas, konfliktavimas su kitais žmonėmis. Sergantieji klasikine depresija save viskuo kaltina, jaučiasi menki, jiems dažnokai kyla suicidinių (apie savižudybę) minčių. Rudens–žiemos depresijos kamuojami pacientai žudosi rečiau, bet dažniau įninka į įvairias priklausomybes: ima vartoti alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas. Sezoninėmis depresijomis gali sirgti ir vaikai bei paaugliai, tačiau tai pastebėti nelengva: jiems dažnai pasireiškia užslėpti simptomai. Vaikai patys dažniausiai nesugeba įvardinti, kas jiems darosi. Klasikinė depresija vaikams pasireiškia apetito praradimu, miego, somatiniais sutrikimais, elgesio problemomis, o susirgus rudens–žiemos depresija juos kamuoja nuolatinis nuovargis, dirglumas. Atsiranda elgesio sutrikimų, kurių anksčiau nebuvo. Jei vaikas nei iš šio, nei iš to pradėjo blogai elgtis, neklausyti, bėgti iš namų, blogai mokytis, galima įtarti sezoninę depresiją, todėl tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį ir kreiptis pagalbos į specialistus. Priežastys Sezoninė depresija kyla rudens ir žiemos mėnesiais, kai trumpėja dienos, sumažėja šviesos. Manoma, kad rudens–žiemos depresija atsiranda būtent dėl šviesos stygiaus. Žmogaus smegenyse pakinta cheminių medžiagų – serotonino ir melatonino, kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, pusiausvyra. Serotoninas gerina nuotaiką, didina aktyvumą, o melatoninas – priešingai, sukelia mieguistumą, apatiją. Melatoninas gaminasi tamsiu paros metu. Rudenį, žiemą, kai dienos trumpos, daug tamsos, melatonino gaminasi daugiau. Kai sutrinka melatonino ir serotonino pusiausvyra organizme, susergama depresija. Kaip kovoti? Reikėtų tęsti tą veiklą, kuria užsiėmėte vasarą: sportuoti, eiti pasivaikščioti ir pan. Labai svarbu kuo daugiau būti gryname ore šviesiu paros metu, net jei ir saulės nematyti. Namuose turi būti kuo daugiau šviesos. Ryški šviesa labai padeda apsiginti nuo depresijos. Kambarių sienos galėtų būti išdažytos šviesiomis spalvomis, pavyzdžiui, gelsva. Tai padėtų šiek tiek kompensuoti šviesos stygių. Jei žmogus vis dėlto susirgo rudens–žiemos depresija, jį reikėtų gydyti šviesos terapija. Yra specialios šviesos terapijos lempos, kurias turi kiekvienas psichikos sveikatos centras. Jei jau nepakanka ir šviesos terapijos, pasivaikščiojimų gryname ore, gero patalpų apšvietimo, gydytojas paskiria medikamentinį gydymą. Šiais laikais yra didelis pasirinkimas naujos kartos antidepresantų, kurie sureguliuoja melatonino ir serotonino pusiausvyrą smegenyse. Sergant depresija naudinga ir psichoterapinė pagalba. Teikiant psichoterapinę pagalbą, žmogus mokomas suvokti save ir savo būklę, performuoti įgūdžius, skatinti motyvaciją.

Kaip psichologiškai pasiruošti rudeniui
Gyvename šiuolaikiniame pasaulyje ir tai reiškia, kad vis mažiau juntame natūralią metų laikų ir gamtos tėkmę. Dažniau laiką pajuntame pažiūrėję į laikrodį, o ne pakėlę akis į dangų, kaip tai darė mūsų protėviai. Apie tai, kaip gyventi natūraliau juntant laiko tėkmę, kad rudens pradžia, mokslai bei darbai nekeltų streso, psichologo ir dėmesingumo mokytojo Pauliaus Rakštiko patarimai. Jauskime kalendorių ne kalendoriuje Kažin ar susimąstome, kad mūsų naudojamas Grigaliaus kalendorius yra tik vienas iš daugybės egzistavusių ir šiuo metu pasaulyje naudojamų. Greta šio, astronomiškai gana tikslaus, pamirštame ir kitą – savo vidinį kalendorių. Jei dar turime artimųjų, kurie gyvena kaime, ko gero, pastebime, kad jie gyvena kiek kitokiu ritmu nei mes mieste: keliasi su saule, dirba, kol mažiau karšta, dienos darbus dažnai koreguoja pagal tai, koks yra oras ir kokiam darbui jis palankus. Jie niekada nenustebs vieną rytą prabudę ir neištars: „nepajutau kaip vasara prabėgo!“ Nes jie ne tik mato gamtos kaitą kasdien, bet ir patiria ją visais savo jutimais. Tikrai nereiškia, kad kviečiu visus grįžti iš miesto į kaimą, tik kviečiu iš tos patirties kelti svarbų klausimą sau: o kokiais būdais aš jaučiu ryšį su gamta ir joje vykstančiais procesais? Pajuskime dabartį Mitybos ekspertai pataria valgyti sezonines daržoves, uogas ir vaisius dėl to, kad tuo metu jie labiausiai natūralūs ir sveiki mums. Tačiau yra ir kita, psichologinė šio patarimo pusė. Jei mums pavyktų labiau pastebėti šį gamtos siūlomų gėrybių spektrą ir jo kaitą, mes vis labiau patirtume ir gamtos esamą laiką. Juk braškių galime parduotuvėje įsigyti ištisus metus, tačiau tik vasaros pradžioje jomis galime iš tiesų mėgautis. Bėda ta, kad dažnai žmogus nori obuolių, kai subręsta braškės, ir ilgisi braškių, kai ateina laikas skinti obuolius. To niekada nebūtų, jei šį virsmą išgyventume įsisąmoninę, kad sezono metu yra kas nors nuostabiai prinokusio. Išnaudokime gamtos resursus Raskime minutę puodeliui arbatos. Ji ne tik sušildo kūną, bet ir nuramina mintis. Mano mėgstamiausia – pipirmėčių. Skinuosi ją pats ir geriu šviežią, o jei užsibūnu mieste, ji pasiekia mane iš uošvienės daržo sudžiovinta. Man tai vienas natūraliausių būdų pajusti, kokie ypatingi yra rudens vakarai su visomis savo spalvomis ir vėsa. Pirpirmėčių, ramunėlių, melisų, valerijonų ir apynių spurgų mišinį ypač naudinga vartoti rudenį, nes jis stiprina nervų sistemą ir gerina miego kokybę, kurios taip trūksta keičiantis metų laikams. Tokių resursų pilna gamta, lieka tik klausti savęs, ar mokame jais pasinaudoti? Nuraminkime stresą galvoje Ruduo neprasideda rugsėjo pirmąją. O Kalėdos neateina staiga, kaip dažnai gali pasirodyti iš anksto nepasirūpinus dovanomis. Gamtoje nevyksta jokie kardinalūs virsmai, kokie kartais įvyksta mūsų galvose rugsėjo pirmosiomis savaitėmis, kai miestas tarsi išgyvena sugrįžusių spūsčių ir streso antplūdį. Tai suvokdami, galime valdyti ir koreguoti savo mintis, išsaugoti vidinę ramybę. Įprasminkime vasaros patirtis ir pasiruoškime rudeniui Visgi trumpesnė diena ir žinojimas, kad ji tik trumpės, gali kelti liūdesį. Pamėginkite pažiūrėti į šią situaciją kitu kampu. Rudenį galime daugiau laiko skirti knygoms, teatrui, kitiems kultūriniams renginiams. Atšvęskite rudens pradžią suburdami draugus, o gal tik šeimą – pasidalykite vasaros įspūdžiais, parodykite nuotraukas, išklausykite kitų istorijas ir papasakokite savo nuotykius. Taip pat pasikalbėkite apie rudenį, kaip planuojate juo pasidžiaugti ir ką norėtumėte nuveikti kartu, o ką atskirai. Tokie stabtelėjimai, įsiklausimai ir atsivėrimai, buvusios ir būsimos patirties įprasminimai kuria stiprų pilnatvės jausmą, kad mūsų laikas neprabėga nejučiomis, o yra kupinas ypatingų akimirkų. Skubėkime lėtai ir išmaniai Daugumai žmonių rugsėjis yra kupinas skubėjimo: miestą užplūsta studentai, vėl prasideda spūstys, mokiniams reikia grįžti į vis labiau struktūruotą dienos eigą, o tėvams galvos prikimštos pažymų rinkimo, drabužių ieškojimo ir kitų mažai pastebimų, bet visą laiką suryjančių „smulkmenų“. Tokiose aplinkybėse labiau sekasi tiems, kas mėgsta planuoti iš anksto, tačiau jei viskas supuola tarsi į vieną dieną ar savaitę, būtina šias įtemptas dienas kuo protingiau susidėlioti. Neabejoju, kad net ir šiuo metu, bet kuris šį straipsnį skaitantis žmogus, turi daug nepadarytų svarbių darbų. Verta vėl ir vėl iš naujo įvertinti prioritetus, susiskirstyti darbus pagal svarbumo ir skubumo kriterijus ir taip išrinkti pačius aktualiausius. Galbūt tai, kas atrodo itin skubu, iš tiesų taip nėra? Koreguokime įpročius Viena dažniausių klaidų, ką daro žmonės prasidėjus mokslo metams, tai pradeda keltis anksčiau, bet miegoti eina dar įprastu vasarai laiku. Tokiu atveju net ir per kelias dienas susikaupia pastebimas miego deficitas, kuris greitai virsta irzlumo, nuovargio, įtempto skubėjimo priežastimi. Tai ypač veikia mažiausius mokinius, nes jiems nusistovėjusi rutina yra ypač svarbi. Pasiteisinimas, kad anksčiau vakare nepavyksta užmigti, o anksčiau ryte sunku keltis yra vienas dažniausių, todėl reikėtų nedaryti dviejų pagrindinių klaidų. Pirmiausia, užmigimo ir atsikėlimo laiką reikėtų keisti pamažu, pavyzdžiui, po 15 minučių ir išimčių nedaryti savaitgaliais. Antra, reikėtų pradėti ankstinti atsigulimą į lovą, net ir jei nepavyksta užmigti, o tik tada pamažu ankstinti atsikėlimą. Kokybiškas miegas yra nepaprastai svarbus mūsų fizinei ir psichinei sveikatai ir ypatingai vaikams.