Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Piligriminė kelionė į Šventąją žemę

05/24/2019 Aidas

Kažkada Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos narių lūpose nuskambėjęs ir misijos direktoriaus kun. A.Baniulio pritarimo sulaukęs pasiūlymas, šių metų kovo pabaigoje tapo puikiai suorganizuota kelione į Šventąją Žemę. Mes, 34-ų piligrimų grupė, lydima kunigo Luko Laniausko SJ, dešimties dienų kelionės metu pasiryžome aplankyti visas šventas vietas, maldoje susitikti Dievą, sustiprinti tikėjimą ir iš naujo atrasti save.

Po 14 val. kelionės austrų avialinijų lėktuvas mus saugiai nutupdė Izraelio žemėje. Tel Avivo Ben Gurion oro uoste pasitiko ir visos kelionės metu mus globojo „American Israel Tours“ gidas Tzvi, kuris savo žiniomis, energija, humoru, tolerancija, sugebėjimu aiškiai dėstyti mintis labai greitai užkariavo mūsų visų simpatijas. Jo dėka daugiau sužinojome apie šalies kultūrą, neatsiejamai persipynusią su tūkstantmečių istorija, ekonomika ir esama Izraelio sudėtinga politine padėtimi.

 Nemažiau mūsų simpatijų sulaukė ir meistriškai sukinėjęs vairą autobuso vairuotojas Yaron. Piligriminę kelionę pradėjome nuo Tel Avivo – Izraelio sostinės, esančios prie Viduržemio jūros, stulbinančios besidriekiančiais paplūdimiais, kavinėmis, dangoraižiais, moderniais pastatais.

Čia pat ir senoji sostinė Jafa, kažkada buvusi vienu iš svarbesnių uostamiesčių, skaičiuojanti 4000 m., viliojanti savo siauromis gatvelėmis, kuriose įsikūrusios jaukios meno galerijos ir parduotuvytės. Aplankėme bažnyčią, kuri pastatyta toje vietoje, kur kadaise gyveno Simonas Petras. Gėrėjomės trečiojo pagal dydį Izraelio miesto Haifos Bahajų šventykla ir miesto puošmena Bahajų Sodais.

Karmelio kalnas, skiriantis Jezreelio dykumą nuo Samarijos, siejamas su pranašu Elijumi, ištikimu Dievo garbintoju. Čia įsikūręs Karmelitų vienuolynas. Cezarea-Erodo Didžiojo įkurto uosto-miesto, like tik griuvėsiai, liudijantys apie buvusią jo didybę.

Kelionė tęsėsi Galilėja, derlingu ir žaliuojančiu regionu, savo gamtovaizdžiu nelabai pasikeitusiu nuo to laiko, kai Kristus keliaudavo mokydamas žmones. Nuostabus Tiberiados ežeras apsuptas žaluma padengtais kalnais. Išlikęs iki šiol jaudulys, kurį patyrėme ežero viduryje, besisupdami laivelyje panašiame į tą, kuriame kadaise Šv.Petras žvejojo.

Kafarnaumas svarbus kaip apaštalo Šv.Petro miestas. Kafarnaume svečiuodamasis Kristus apsistojo Šv.Petro namuose. Ant išlikusių namo pamatų pastatyta moderni bažnyčia, simbolizuojanti Šv. Petro laivą. Galilėjos regionas padalintas tarp žydų ir arabų. Arabiškoje dalyje – žymiausia piligriminė vieta – Nazaretas. Įspūdingas Marijos apsireiškimo bazilikos stogas iš vidaus savo forma primena apverstą lelijos žiedą, o juosianti siena kaip savotiška meno galerija yra pripildyta Mergelės Marijos paveikslais, dovanotais iš viso pasaulio, tarp jų – ir širdžiai miela Aušros Vartų Marija. Po bazilika yra Šventoji Grota. Šioje vietoje gyveno Marija, sužadėta su Juozapu. Toliau – Taboro kalnas su Atsimainimų bazilika, Kanų miestelis, pasižymėjęs Kristaus pirmuoju stebuklu, vestuvių metu vandenį paverčiant vynu. Mūsų piligrimų poros čia atnaujino savo santuokos įžadus. Tabgoje sustojome aplankyti Duonos padauginimo baziliką, kurioje išlikęs V amžiaus grindinys. Šioje bazilikoje Kristus įvykdė duonos padauginimo stebuklą. Aplankėme ir Magdala miestelį su „Duc in Altum“ dvasiniu centru, kurio viduje yra laivo formos altorius, apsuptas 12 apaštalų skulptūrų, tyliai stebinčių besimeldžiančius. Ši šventovė skirta ne tik Marijai Magdalietei, bet ir visoms moterims. Palaiminimo kalno bažnyčia yra aštuonkampė ir simbolizuoja aštuonis palaiminimus. Ant grindų pavaizduoti septynių dorybių simboliai: tikėjimo, vilties, meilės, protingumo, teisingumo, susivaldymo ir tvirtumo.

Artėjant prie Jordanijos, link dykumos, mūsų laukė dar vienas jaudinantis sustojimas – Jėzaus Krikšto vieta. Tėvas Lukas mus visus pašventino Jordano upės vandeniu. Judėjos regionas labai vargingas lyginant su Galilėja. Mūsų kelias tęsėsi per Judėjos dykumą palei pat Jordanijos sieną. Dykumoje matėme klajoklius piemenis ir didžiules avių bandas. Masada – tai didingas fortas, ant kalno viršūnės pastatytas karaliaus Herodo, yra UNESCO saugomų objektų sąraše. Tvirtovė, kurią 70 m. pr. Kr. užėmė romėnai, laikoma tikro žydų heroizmo ir pasididžiavimo vieta. Pasirinkę mirtį vietoj vergijos priminė ir mūsų Pilėnų tragediją. Nuo Masados viršaus atsiveria nuostabi panorama į Negyvąją jūrą ir ją supančią dykumą.  Negyvoji jūra dėl savo gydomųjų savybių, galima sakyti, reprezentuoja Izraelio valstybę. Tai – žemiausia pasaulio vieta, esanti 400 m. arba 1320 pėdų žemiau jūros lygio. Joje randama 21 rūšies mineralų, iš kurių 12 nerandama jokioje jūroje ar vandenyne. Druskos čia yra dešimt kartų daugiau nei Viduržemio jūroje. Tokia aukšta druskų ir mineralų koncentracija leidžia atsipalaidavus plūduriuoti neskęstant. Tai išbandyti galėjome ir mes, tačiau mūsų laukė svarbiausias kelionės tikslas – susitikimas su Šventuoju miestu.

 Jeruzalė, kitaip dar vadinama baltuoju miestu, gražiausiu miestu pasaulyje, šventuoju miestu, kiekvieno atvykusiojo širdyje palieka savo antspaudą. Tai – vienintelis miestas pasaulyje, kuriame persipina tiek daug religijų, sukuriančių tikrą kultūrinę „mišrainę“. Su įsigalėjusiomis senomis tradicijomis čia – provoslavai, ortodoksai, musulmonai, Romos katalikai ir kt. Visi turi jiems ypač svarbias šventas vietas. Tai sunku suprasti, kol pats to nepatiri asmeniškai.

Sekdami Jėzaus keliu aplankome Alyvų kalną, išskirtinai laikomą šventuoju dėl Kristaus mokymų. Iš čia atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į senąjį miestą su visomis šventyklomis ir paauksuotais kupolais. Alyvų kalne nedidelėje „Dominus flevit“ („Viešpats verkė“) koplyčioje su kupolu, savo forma primenančiu ašarą tėvas Lukas atnašavo šv. Mišias.

  Raudų siena, dar vadinama Vakarine siena,  yra 70 m. romėnų sugriautos Antrosios šventyklos likučiai. Teigiama, kad malda prie jos pasiekia Dievo ausį ir taip išsipildo visi prašymai. Trokšdami Dievo malonės ir mes savo maldavimus raštelius mėginome įsprausti į sienos plyšelius, tikėdami, jog mūsų prašymai bus išgirsti. Du kart metuose visi laiškai Dievui sugula į Alyvų kalno duobę. Alyvų kalno šlaite atsiduriame Getsemanės sode, kuris minimas visose keturiose Evangelijose kaip maldų, Kristaus pamokslų, Judo išdavystės ir Kristaus suėmimo vieta. Senieji alyvmedžiai yra gyvieji liudininkai, matę Jėzų. Šalia pastatyta Visų tikėjimų bažnyčia.

Tvirtais baltais mūrais įrėmintas senamiestis – tai pati Jeruzalės širdis, į kurią patekome pro įspūdingai atrodančius vartus. Tūkstantmečių bėgyje, rodos, nepasikeitęs rytietiškas turgus yra neginčytinai unikali ir įdomiausia senojo miesto dalis, suskirstyta į arabiškąjį, žydiškąjį ir armėniškąjį. Pro Liūtų arba šv. Stepono vartus patenkame į garsųjį Via Dolorosa kelią, kuriuo Jėzus ėjo į savo nukryžiavimo vietą. Pasikeisdami po keturis, užsidėję ant pečių ir mes nešėme kryžių iki pat Kristaus kapo bazilikos, vinguriuodami siauromis gatvelėmis tarp arabų prekyviečių, sustodami prie „Kryžiaus kelio“ stočių.

Garsioji Bazilika pastatyta ant Golgotos kalno. Stačiais laiptais pakilę i viršų aplankome paskutines stotis. Sakoma, kad toje vietoje turėtų baigtis ir mūsų „kryžiaus kelias“. Altorius ir po juo esantis sidabrinis diskas su skyle simbolizuoja vietą, kur stovėjo Kristaus Kryžius. Kristaus kapo vieta apsupta tūkstantine piligrimų eile. Maldininkų veiduose galima išskaityti išgyvenimą, mąstant apie visą Jėzaus kančią. Jaudulį patiria kiekvienas asmeniškai prisilietęs, pabuvęs šioje išskirtinėje vietoje.

Visai netoli yra karaliaus Dovydo kapavietė, o virš jos esantis Paskutinės vakarienės kambarys, labiau primena menę. Įspūdinga ir Mergelės Marijos Užmigimo bažnyčia. Manoma, kad po sukrečiančių istorinių įvykių Marija liko Jeruzalėje. Maldininkų eilės meldžiasi prie Užmigusios Mergelės Marijos skulptūros.

Paskutinė dienos tikslas – Palestina, kurioje yra Betliejus, Dovydo miestas. Ir šiandien Piemenų lauke piemenys kalno šlaitų grotose ieško užuovėjos. Vienoje iš tokių grotų, kur piemenims buvo paskelbtas Mesijo gimimas, tėvas Lukas aukojo šv. Mišias. Kristaus Gimimo bazilika, pastatyta 326 m. vainikavo visą mūsų kelionę. Žemos bazilikos durys nenoromis visus įeinančius į ją priverčia lyg nusilenkti gimusiam Viešpačiui. Betliejuje visada Kalėdos.

Šventojoje žemėje jokia siena nėra tik siena, joks grindinys nėra tik grindinys. Tai – kelionė per amžius, šimtmečius, pakeitusius žmonijos istoriją. Visi aplankyti miestai, visi istoriniai objektai, visos vietos daugiau ar mažiau susiję su Biblijoje išdėstytais teiginiais. Šios kelionės metu per maldas ir giesmes ir mes čia palikome dalelę saves. O tos sienos ir akmenys, regėję to meto įvykius, sustiprino mūsų tikėjimą ir pasiryžimą sekti Dievo nurodytu keliu. Čia, kur gimė visos pasaulio religijos, mes asmeniškai pažinome Jėzaus gyvenimą, pasiaukojimą, mirtį ir prisikėlimą. Mūsų kelionę įprasmino tėvo Luko aukotos šv. Mišios, mūsų maldos už artimuosius, draugus, pažįstamus, už tuos kuriems ypač reikalinga maldos ir parama. Grįžome namo kupini jaudulio ir per kraštus besiliejančių įspūdžių, sustiprinę savo tikėjimą, vieningi maldoje ir džiaugdamiesi turėję galimybę pabuvoti Jėzaus Kristaus žemėje.

Piligrimė Ieva Zigmantė

Rimanto Griškelio nuotraukos

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu