Lygiai prieš dvidešimt penkerius metus, Kalėdų dieną, Sovietų Sąjunga oficialiai nustojo egzistuoti. Vienos galingiausių pasaulio valstybių nebeliko, o vietoje jos žemėlapyje atsirado 15 šalių: Rusija, Ukraina, Baltarusija, Uzbekistanas, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Gruzija, Azerbaidžanas, Moldova, Armėnija, Estija, Latvija, bei Lietuva.
Štai keli svarbiausi pokyčiai, kurie įvyko buvusiose sovietinėse respublikose nuo tos lemtingosios 1991 m. gruodžio 25 d.
Turtinė nelygybė išaugo
Po 74 metus trukusio autoritariško Komunistų partijos valdymo, kai visi žmonės neva buvo lygūs, dabar Rusija yra šalis su viena didžiausių turtinių nelygybių pasaulyje, atskleidžia 2016 m. „Credit Suisse“ atlikta globalinio turto analizė: net 75 proc. šalies turto kontroliuoja 1 proc. turtingiausių žmonių. 1991 m. Rusijoje apskritai nebuvo nė vieno milijardieriaus, o šiandien tokių yra 77, o bendra jų turto vertė siekia $283 mlrd., atskleidžia „Forbes“ sudarytas turtingiausių planetos žmonių sąrašas.
Pokyčiai gali traumuoti
Perėjimas iš Sovietų Sąjungos į Rusijos Federaciją buvo tiesiog katastrofiškas ekonomiškai. „Problema buvo ne pats Sovietų Sąjungos žlugimas, - sako Michaelas McFaulas, JAV ambasadorius Rusijai nuo 2012 iki 2014 m. – Problema tapo ekonominė dislokacija. SSRS žlugimas sukūrė tokią ekonominę depresiją, kuri buvo kur kas gilesnė nei ta, kurią Jungtinės Valstijos patyrė 1930-aisiais.“
Baltijos šalys atsigręžė į Vakarus
Mažytės Baltijos respublikos – Lietuva, Latvija ir Estija – prisijungė prie Europos Sąjungos ir NATO bei pasirinko vakarietišką liberalios demokratijos santvarką. Tačiau dabar šios šalys nerimastingai žiūri į atsinaujinusias Rusijos plėtros ambicijas ir baiminasi, jog gali tapti lengvu savo didžiosios kaimynės grobiu, bei viliasi, kad naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas laikysis JAV įsipareigojimų konflikto atveju ginti NATO nares.
Kaip ir satelitinės šalys
Kitos buvusios sovietinės įtakos sferos šalys Europoje taip pat pasuko vakarietišku keliu. Lenkija, nusikračiusi sovietų dominavimo, tapo didžiausia ekonomika Centrinėje Europoje. Dabar ji taip pat priklauso ES ir NATO, kaip ir kitos buvusios satelitinės sovietų šalys – Bulgarija, Vengrija, Čekijos Respublika, Slovėnija ir Rumunija.
Represijos niekur nedingo
Baltarusija yra vienas represyviausių pasaulio režimų, kur bet kokia kritika prezidentui gali reikšti ilgą kalėjimo bausmę. Uzbekistanas ir kitos buvusios sovietinės centrinės Azijos šalys mėgavosi stabilumu ir milžinišku pelnu iš naftos pardavimų, tačiau jas ir toliau persekioja korupcija bei žmogaus teisių pažeidimai.
„Tampa vis sunkiau ir sunkiau kalbėti prieš šiuos nusikaltimus, dar sunkiau nei sovietų laikais“, - sako 74-erių Svetlana Ganuškina, buvusi Rusijos įstatymų leidėja, vėliau tapusi žmogaus teisių aktyviste. Ji yra reguliariai įvardijama kaip galima kandidatė į Nobelio taikos premiją.
Pavyzdžiui, daugiausia musulmoniškoje ir neramioje Čečėnijos provincijoje „negalioja jokie įstatymai, jokia Konstitucija, tik Čečėnijos lyderio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko Ramzano Kadyrovo tvarka“, sako Ganuškina.
Tokios organizacijos kaip „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“ teigia, kad Kadyrovas pasitelkia viešus kankinimus ir grobimus tam, kad tvirtai laikytų savo kumštyje sugniaužęs provinciją, kuri daugiau nei dešimtmetį vykdė partizaninį karą siekdama atgauti nepriklausomybę nuo Rusijos, prieš pripažindama nugalėjimą 2009 m.
Demokratijos Rusijoje nematyti
Nors po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija paskelbė demokratiją, greitai po to ji ėmė tolygiai smukti link autoritarizmo. Putinas, kuris laiko SSRS subyrėjimą „didžiausia XX a. geopolitine katastrofa“, didindamas savo galią pamynė visas pilietines laisves. Jis įkalino savo oponentus, įvedė apribojimus žiniasklaidai, atėmė Krymą iš Ukrainos, pakurstė prorusiškai nusiteikusius separatistus rytų Ukrainoje, išvarė iš šalies kai kurias užsienio organizacijas, bei įpylė žibalo į dešinio krašto nacionalizmo liepsnas. Be to, po dešimtmečius trukusio apleidimo, šalies kariuomenė buvo atgaivinta ir dabar užima pagrindinį vaidmenį Sirijos konflikte, kad padėtų prezidentui Basharui Assadui laimėti jau 5 metus trunkantį pilietinį karą.
