Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

„Poezijos pavasaris 2019“ – gebėjimas rasti save

05/10/2019 Aidas

Balandžio 27 d. „Sielos“ galerijoje visus lietuvių bendruomenės narius jau 4 kartą iš eilės pakvietė „Poezijos pavasaris 2019“. Čia buvo pristatyti 27 JAV gyvenantys lietuvių ir lietuvių kilmės poetai. Jų skaitomus eilėraščius keitė muzikiniai intarpai, netruko netikėtumų ir improvizacijų. Pasak renginio organizatorės Sandros Avižienytės, šiais metais renginys sulaukė nemažai lietuvių poetų iš kitų valstijų, buvo pristatytas storesnis, didesnio tiražo poetų kūrybos rinkinys ir pirmą kartą įrašyti poetų kūrybos skaitymai. Apie renginio organizavimą, poezijos rinkinį ir ateities planus „Čikagos Aidas“ trumpai kalbėjosi su „Poezijos pavasario 2019“ pagrindine organizatore Sandra Avižienyte.

– Kuo „Poezijos pavasaris“ 2019 skiriasi nuo kitų „Poezijos pavasario“ organizuotų renginių?

– Šių metų renginys išsiskiria dalyvių gausa – šiais metais „Poezijos pavasaryje“ dalyvavo 27 poetai, praeitais metais kiek mažiau. Dar vienas esminis skirtumas, tai rinkinio sudarymas – anksčiau į rinkinius buvo įtraukiami tik 2 arba 5 eilėraščiai ir kelių sakinių autoriaus biografija, šiais metais rinkinys sudarytas almanacho principu.

– Gal galite papasakoti plačiau?

– Iki šiol į „Poezijos pavasario“ rinkinius mes įtraukdavome tik autorių eilėraščius ir biografijas, tačiau ne visi žmonės rašo į kompiuterius, kiti rašo ant lapelių. Norėjosi išlaikyti tą originalios, tikros kūrybos jausmą, kuomet pasiėmus knygą pats gali prisiliesti prie autoriaus pirminio kūrybinio darbo. Dėl tos priežasties į rinkinį buvo įtraukta autoriaus nuotrauka, jo biografija, išsamus rankraštis ir 5 eilėraščiai. Rinkinys sudarytas nuo vyriausio iki jauniausio „Poezijos pavasario 2019“ dalyvio. 2018 m. ir 2019 m. knygos skiriasi turiniu – 2019 m. rinkinyje atsiranda pats turinys, kur galima atsiversti ir matyti nuorodas į autorių ir jo kūrybą. Turinys yra apgalvotas ir patogiai išdėstytas, taip pat suderintas su viršeliu. Norėčiau pasidžiaugti, jog šiais metais 256 puslapių, kietu viršeliu knyga yra įrišta, anksčiau knygos buvo klijuojamos. Labai norėčiau padėkoti Arnui Rubui šiais metais prisidėjusiam prie knygos leidybos, ji tapo geresnė, kokybiškesnė. Per laiką pakito ir spausdinamų rinkinių skaičius – jei pirmais metais išleidome 100 knygų, antrais metais išleidome 100, trečiais – 75, šiais metais mes jų turime net 206 knygas, iš kurių šiandien pasiliko tik 50. Rinkinys buvo planuojamas išleisti kartu su kompaktine plokštele, kurioje – po penkis pačių autorių skaitomus jų eilėraščius originaliai įrašytus audio įrašuose. Deja, dėl laiko ir finansinių išteklių stokos to nesugebėjome padaryti. Tai yra pirmas tokio pobūdžio rinkinys išleistas Amerikoje.

– Kur galima bus išgirsti surinktus poezijos skaitymus?

– Noriu pasidžiaugti, kad gavusi visų sutikimus jų balsus galėsime išgirsti LRT mediatekoje ir Arūno Šatkaus kuriamame poezijos pavasario internetiniame puslapyje. Kodėl šis internetinis puslapis pasirodys tiktai kitais metais? Anksčiau ne visi autoriai sutiko viešai publikuoti savo skaitomos eilėraščius. Kadangi šiais metais Poezijos pavasarį filmavo pasaulio lietuvių televizija, poetai pasirašė sutikimus. Didžiausią susirūpinimą poetams kėlė plagijavimas, tačiau šiais metais dauguma eilėraščių ju įgijo autorinių teisių apsaugą iš Martyno Mažvydo bibliotekos, taip pat ir knyga yra registruota. Kiekvienas autorius jaudinosi dėl autentiškumo, nes tai yra išeivija. Jų poezijoje naudojama, kaip kiti juokiasi senovinė lietuvių kalba – tam tikri išsireiškimai, kurie šiandienos Lietuvoje jau nebenaudojami. Taigi šis poezijos pavasaris yra autentiškas ir skiriasi nuo kitų kitose šalyse organizuojamų „Poezijos pavasarių“. Pavyzdžiui, žinau, kad Airijoje taip pat yra organizuojamas tokio pobūdžio renginys. Ten vartojama kiek kitokia kalba, nes Airijoje išeivija yra jauna, turi ne tiek daug emigracijos bangų kaip palyginkime Amerikoje. Čia vyrauja pagrindinės 3 emigracijos bangos. Nepamirškime ir tokių poetų, kurie yra gimę Amerikoje arba kurių tėvai yra atvykę su pirmąja 1900-ųjų metų karta.

– Trumpai papasakokite apie knygos viršelio dizainą? Kokia idėja slypi už „Poezijos pavasaris 2019“ knygos pavadinimo „Žemyna“?

– Su Kristina Jurkute mes bendradarbiaujame jau seniai. Nuo pat pradžių knygų viršelius rinkomės baltų tematika – pirmais metais buvo Pinavija, antrais metais buvo Želmenys,  nes, ką pasėsi rudenį, užaugs pavasarį, trečiais metais buvo Jorė, nes sutapo su Jurginėmis. Šiais metais aš pavadinau Žemyna, nes tai simbolis žemės maitintojos, kuri mus nešioja ir maitina, nesvarbu, kur būtume žemėje, mes vis tiek grįžtame į pradinį tašką. Kaip pasidalinau savo idėja su dailininke Karolina Pačiakajūte, jai ši idėja patiko. Dailininkė pridūrė, kad ne tik žemė visą laiką nėra apšviesta, bet ir žmonės turi savo tamsiąją pusę.  Tai atsispindi ir poetų kūryboje. Man patiko Karolinos idėja. Ji nupiešė viršelio eskizą mes nuskanavome ir nusiuntėme į Lietuvą. Lietuvoje Kauno technologijos universiteto spaustuvė sukūrė logotipą. Tikiuosi su jais bendradarbiauti ir ateityje. Kitas dalykas, kas susijęs su knyga, išplaukė galbūt dėl nesusikalbėjimo – Žemynos simbolio pusė, kiekviename puslapyje galbūt dėl spausdinimo klaidos tapo šiek tiek blankesnė, o kita ryškesnė. Taigi žmogus vartydamas knygą nesąmoningai supras mūsų sugalvotą koncepciją. Net jeigu paimi knygą ir jos neskaitai, sakykime žiūri tiktai nuotraukas, rankraščius ir akis užkliūna už viršelio detalių, gali numanyti mūsų idėją, jog pasaulis taip pat kaip ir žmonės – visi turi savo tamsiąją pusę. Norėčiau pasidžiaugti ir bendradarbiavimu kartu su floriste Joana Bernote, kuri pagal viršelio dizainą padarė gėlių kompoziciją ir papuošė sceną. Džiaugiuosi, jog „Poezijos pavasary“ apsilankė ir labai garsi lietuvių poetė, dramaturgė Violeta Palčinskaitė, dalyvavo Vytautas Kazlauskas ir Tadas Motiečius, kurių kūrybinis duetas atliko muzikinį kūrinį pagal Lino Umbraso poeziją. Kai kurie poetai yra neatskiriami nuo muzikos kaip tarkim Romas Zableckas, kuris ne tik rašo eilėraščius, bet yra ir dainininkas, atlikėjas. Dėl tos priežasties „Poezijos pavasario“ poezijos skaitymus norėjome pagyvinti muzikiniais intarpais. Didelis ačiū Rimantui Pažemeckui, praskaidrinusiam šį renginį ir atlikusiam Arūno Šatkaus, Auros Kižytės, Tado Motiečiaus dainas.

– Šiais metais turite keletą svečių iš kitų valstijų, kaip pavyko juos prikalbinti?

– Informacija apie „Poezijos pavasarį“ tradiciškai skelbiama gruodžio 1 dieną, Facebook,  išsiunčiami elektroniniai laiškai, poetai kviečiami asmeniškai. Dalyvauja tie, kurie nori ar kurie atitinka minimalius reikalavimus. Šiais metais reikalavimai buvo: rankraštis, nuotrauka, balsu įrašytas eilėraštis, biografija. Eilėraščių temos nebuvo nurodytos, nes autoriui negali pasakyti, apie ką rašyti. Mes neverčiame nieko dalyvauti ir privalomai kažką mokėti. Kadangi mums ruošiant knygą kainuoja maketavimas, redagavimas, spauda ir visa kita, mes nusprendėme kasmet imti 50 dolerių dalyvio mokestį. kalbant apie poetus iš kitų valstijų – poetas R. Zableckas (Koloradas) „Poezijos pavasaryje“ dalyvauja kasmet, profesorius prof. J. Zdanys (Konektikutas) parašė mūsų naujajai kultūros pirmininkei Giedrei Kniežai ir užsiregistravo į renginį. Taip pat dalyvauja Eglė Juodvalkė iš Indianos, Evelina Žilionytė-Hutton iš Floridos.

– Ar planavote dalyvių skaičių, ar jo neįmanoma suplanuoti?

– Dalyvių skaičiaus neįmanoma suplanuoti, nes yra poetų, kurie dalyvavo pirmais, antrais ir trečiais metais, tačiau šiais metais negalėjo dalyvauti. Kiek galėjau pati siunčiau priminimus, skambinau, klausiau ar dalyvausite šiais metais, tačiau atsirado poetų kurie atsisakė dėl šeimyninių aplinkybių, ar sakykime nieko nesukūrė ir dėl to nenorėjo atimti laiko iš kitų poetų, kurie atvyko iš kitų valstijų. Mes visus vienaip ar kitaip paminėjome, net jeigu žmogus ir neįsigys knygos, galbūt mylimo poeto rankraštį su nuotrauką paskaitys praėjęs pro šalį ant „Sielos“ galerijos sienos. Dalį vyresniosios kartos autorių, kurie nesinaudoja Facebook, galbūt skaito daugiau laikraščius, aš pati pas juos važiavau į namus ir prašiau eilėraščių. Eglės Juodvalkės paprašiau įrašyti savo skaitomą eilėraštį. Įdomu tai, kad iki šiol jos eilėraščius yra skaitę kiti aktoriai, jos pačios balsas niekada nebuvo įrašytas. Šiuos įrašus atiduosiu Lietuvos radijo ir televizijos mediatekai. Dabar gerbiamama poetė dalyvauja pirmame pasaulio lietuvių rašytojų ir poetų susitikime Lietuvoje. Iš Čikagos į Lietuvą išskrido Arūnas Šatkus, Eglė Juodvalkė, Rasa Stepa Miliauskas. Per keturis paskutinius metus mes turime 48 „Poezijos pavasaryje“ dalyvavusius poetus iš 11 valstijų. Džiaugiuosi kad „Poezijos pavasarį“ teko organizuoti su Kristina Jurkute, kuri šiais metais deja nedalyvauja dėl asmeninių priežasčių.

– Kokia bendra autorius vienijanti gija?

– Nors tema buvo neskelbta, ji buvo visiškai laisva, nesitikėjau atrasti bendros vienijančios gijos. Jeigu karta yra 25 metai, tai mes turime 6 kartas, kurias galima skirstyti pagal amžių ir gyvenimo istoriją. Pagrindinės temos ar tendencijos poetų kūryboje būtų: praradimai ir netektys. Nesvarbu, ar tau 90 metų, kaip vyriausiam poetui, ar 27, kaip jauniausiai. Poetų kūryboje jaučiamas trūkumas, ilgesys, suvokimas, kad tu kažką praradai ne savo noru ar kažko netekai savo paties pasirinkimu. Tai yra pagrindinė tema vienijanti visus 27 poetus, kurie yra skirtingos gyvenimiškosios patirties. Kita tema, kuri išryškėja  tai žmogaus nusiraminimo paieškos. Čia žmogus ieško nusiraminimo ne kitame žmoguje, o kažkur aukščiau ir tai nebūtinai turi būti Dievas. Tai gali būti kažkas aukštesnio, netgi dr. kun. Valdas Aušra rašo ne apie Dievą, o apie kažkokią aukštesnę tikėjimo galią. Tas jaučiasi visose kartose. Tu turi surasti savyje atramos tašką, stiprybę ir sugebėti atrasti nusiraminimą, eiti gyventi toliau. Poetams yra svarbu išmokti susitaikyti su savo pasirinkimais.

– Ar tai ir būtų žinutė, kurią poetai nori perduoti savo skaitytojams?

– Iš tikrųjų, poetus skatinu skaityti nebūtinai tuos eilėraščius, kurie yra įtraukti į knygą. Eilėraščiai ant sienos, kurie buvo iškabinti per „Poezijos pavasarį 2019“ yra nebūtinai tie, kurie atspausti knygoje. Visada skatinu poetus skaityti savo eilėraščius, kurie nėra įtraukti į knygą. Skaityk tai, kas tau aktualu šiandiena. Smagu, kad šiais metais renginyje netrūko improvizacijos. Pavyzdžiui, Linas Umbrasas apskritai šiais metais nenorėjo dalyvauti, tačiau paskutinę minutę persigalvojo. Netikėtai Linas Umbrasas, poetas Arūnas Šatkus ir dr. kun. Valdas Aušra sumanė tokį „Poezijos pavasario 2019“ uždarymo pasirodymą, kad publika juokėsi ir verkė – buvo labai daug netikėtumų. Poezija tuo ir graži, nes tu niekada nežinai, kas iš viso to gali išsirutulioti. Jeigu prieš 50 metų buvo Brazdžionis, Miliūnas, tai šiais laikais mes turime kitus žmones ir aš nuoširdžiai džiaugiuosi, jog galiu prisidėti prie išeivijos istorijos kūrimo, čia ir dabar. Buvo laikotarpis, kada lietuvių poetai išeivijoje nebuvo matomi, tačiau dabar yra kitaip. Aš tikiuosi, jog mūsų vaikai ateityje atsisės, pasiims rinkinius, paskaitys ir padarys išvadą: rimtai rašė tas Linas Umbrasas, bet 2019 m. jis privertė visą salę juoktis. Tą patį galiu pasakyti apie profesorių Joną Zdanį, kuris yra išleidęs 47 knygą, į „Poezijos pavasarį 2019“ atskrido iš Konektikuto 3 dienom paskaityti vieną eilėraštį. Eilėraštis buvo apie jo dėdę, kuris atvyko į Ameriką prieš 60 metų: šis eilėraštis publiką sukaustė taip, jog žmonės verkė, nes kiekvienas sėdintis toje salėje galėjo susitapatinti su pačiu savimi, su praradimais ir netektimis.

„Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu