Prancūzų ekonomistas Jeanas Tirole‘is, nuo pat 9 dešimtmečio siekęs pažaboti didžiųjų kompanijų dominavimą rinkoje, laimėjo 2014 m. Nobelio ekonomikos premiją.
Girdamas Tirole‘io bandymus „sutramdyti galingas įmones“ ir įtekdamas 8 mln. kronų piniginę premiją komitetas sakė, kad Tulūzos universiteto profesorius yra „vienas iš įtakingiausių mūsų dienų ekonomistų“. Komitetas pasirinko tą ekonomikos sritį, kurį tampa vis svarbesnė, vyriausybėms privatizuojant buvusias viešąsias monopolijas, tokias kaip vandentiekis, elektros energija ir telekomas, o Tirole‘io sukurtos strategijos yra naudojamos konkurencingumo reguliuotojų visame pasaulyje.
61-erių Tirole‘is yra dirbęs su įvairiomis ekonomikos sritimis, įskaitant užmokesčio, bankininkystės industrijos ir kreditinių kortelių mokesčių. Praėjusiais metais išspausdintame moksliniame straipsnyje jis kartu su Rolandu Bénabou kruopščiai nagrinėja „darbo rinką užvaldančią bonusų kultūrą, kuri lemia iškreiptus sprendimus ir reikšmingus našumo praradimus, ypač ilgalaikėje perspektyvoje“.
Jis taip pat yra gerai žinomas dėl savo darbo su amžinatilsį Jeanu-Jacquesu Laffontu. Tirole‘is pavadino prieš dešimtmetį mirusį Laffontą „savo mokytoju ir brangiu draugu“ ir sakė, kad jo buvęs kolega „greičiausiai būtų nusipelnęs kartu su manimi šiandien priimti šią premiją už reglamentavimą bei konkurencingumo politiką“.
Komiteto teigimu, „Tirole‘is įnešė svarbų teorinių tyrimų indėlį į daugelį sričių, tačiau labiausiai jis padėjo suprasti ir reglamentuoti industrijas su keliomis galingomis kompanijomis.“ Jų teigimu, Tirole‘is parodė „gilius ir esminius skirtumus“ tarp kompanijų reglamentavimo skirtinguose sektoriuose, tokiuose kaip telekomo kompanijos ar bankai. Pavyzdžiui, kainų apribojimas gali sumažinti monopolių įtaką vienuose sektoriuose, bet ne kituose, sakė komitetas, taip pat pabrėždamas Tirole‘io darbą su lošimų ir sutarčių teorijomis kuriant konkurencingumo analizę.
Paskelbdamas laimėtoją, Staffanas Normarkas, Karališkosios Švedijos mokslų akademijos sekretorius, sakė: „Šių metų ekonomikos mokslų premija yra skiriama už galingų kompanijų sutramdymą.“
Joaquínas Almunia, už konkurencingumo politiką atsakingas ES komisaras, sakė, kad Tirole‘io darbas „buvo nepaprastai svarbus ekonomikos analizei, kuria yra paremta daugelis mūsų strategijų konkurencingumo politikoje ir už jos ribų“.
Ekonomikos premija yra teikiama Švedijos centrinio banko Alfredui Nobeliui atminti, kadangi ši sritis nepateko į vieną iš penkių apdovanojimų, kuriuos savo testamentu įsteigė garsusis švedų išradėjas.
Premijos laureatas žiniasklaidos konferencijoje teigė esąs laimingas gavęs apdovanojimą, tačiau pridėjo: „Taip pat svarbu tai, kad buvau su tinkamais žmonėmis tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Tai ir komandinis darbas.“
Ekspertų teigimu, Tirole‘is nebuvo kontraversiškas pasirinkimas. „Daugelis žmonių manė, kad anksčiau ar vėliau jis premiją gaus“, - sakė Markas Armstrongas, All Souls koledžo Oksforde profesorius. Armstrongas pavadino Tirole‘į „teoretiku, tačiau tokiu, kuriam labai įdomios realaus pasaulio problemos“.
Kitas Oksfordo universiteto ekonomikos profesorius Paulas Klempereris „Reuters“ sakė: „Jis yra dominuojanti figūra pramonės organizavime. Klausimas buvo ne tas, ar jis premiją gaus, bet kada ją gaus. Jis leido mums suprasti, kaip reikia reglamentuoti kompanijas, ir kad vienas sprendimas netinka joms visoms.“
Tirole‘is savo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį gavo Masačusetso technologijų institute 1981 m., bei ten pat dėstė ekonomiką iki 1991 m., kuomet persikėlė į Tulūzą. Jis yra antrasis prancūzas, šiemet laimėjęs Nobelio premiją - Patrickas Modiano keliomis dienoms anksčiau buvo apdovanotas literatūros premija. Paskutinį kartą premiją prancūzų ekonomistas (Maurice‘as Allaisas) gavo prieš 25-erius metus.
Tai taip pat yra vienas iš nedaugelio atvejų, kuomet premiją gavo vienas asmuo. Neretai ji suteikiama keliems mokslininkams arba mokslininkų grupėms. Iš 46 išdalintų premijų, mažiau negu pusė – 23 buvo suteiktos tik vienam asmeniui.
Premija yra teikiama nuo 1969 m. Vienintelė premiją laimėjusi moteris, Elinor Ostrom, ja buvo apdovanota 2009 m. Praėjusiais metais premija buvo skirta trims ekonomistams – Eugene‘ui Famai, Larsui Hansenui ir lietuviškų šaknų turinčiam Robertui Shilleriui – už jų darbą prognozuojant finansines rinkas.
