JT Saugumo Taryba neįvykdė savo pažado įgyvendinti rezoliuciją, kuri apsaugotų ir padėtų Sirijos civiliams, skelbia jungtinė 21 humanitarinės agentūros sudaryta ataskaita. Agentūrų grupė, kurios tarpe yra tokios organizacijos kaip „Save the Children“ ir „Oxfam“, teigia, kad praėję metai buvo „patys prasčiausi“ Sirijos civiliams nuo pat konflikto pradžios 2011 m.
JT generalinis sekretorius teigia, kad ilgalaikis tikslas ir toliau yra politinio sprendimo paieškos.
„Karti realybė yra ta, kad Saugumo Tarybai nepavyko įgyvendinti savo priimtų rezoliucijų“, - sakė Janas Egelandas, Norvegijos pabėgėlių tarybos generalinis sekretorius, pirmininkaujantis vienai iš grupių, sudariusių ataskaitą „Failing Syria“.
„Konflikto šalys veikė nebaudžiamos ir ignoravo Saugumo Tarybos reikalavimus, civiliai nėra ginami, o jų prieigos prie humanitarinės paramos situacija nepagerėjo“, - pridėjo jis.
Ataskaitoje skelbiama:
- Žmonės nėra apsaugoti: Pernai metai buvo mirtiniausi per visą konfliktą Sirijoje, 2014-aisiais žuvus daugiau nei 76 000 sirų.
- Prieiga prie humanitarinės pagalbos nepagerėjo: 4,8 mln. skurstančių žmonių gyvena vietovėse, kurias JT apibūdina „sunkiai pasiekiamomis“ – milijonu daugiau nei 2013 m.
- Poreikiai išaugo: 5,6 mln. vaikų yra būtina parama – 31 % daugiau nei 2013 m.
- Humanitarinis atsakas sumažėjo palyginus su išaugusiais poreikiais: 2013-aisiais buvo padengta 71 % visų išlaidų, reikalingų suteikti pagalbą civiliams Sirijos viduje ir pabėgėliams kaimyninėse šalyse. 2014-aisiais šis lygis nukrito iki 57 %.
Trys Saugumo Tarybos pernai metais priimtos rezoliucijos, be kitų dalykų, ragino nutraukti išpuolius prieš civilius, padidinti humanitarinę paramą ir leisti JT veikti Sirijoje be leidimo iš Damasko.
Tuo tarpu atskiroje JT užsakytoje ataskaitoje, kurią sudarė Sirijos politinių tyrimų centras, skelbiama, jog jau ketvirtus metus besitęsiantis ginkluotas konfliktas, ekonominė dezintegracija ir socialinis susiskaldymas Sirijoje privertė mažiausiai 10 milijonų žmonių bėgti iš savo namų ir dviem dešimtmečiais sumažino vidutinę gyvenimo trukmę.
Trečiadienį „WithSyria“, daugiau nei 100 humanitarinių ir žmogaus teisių organizacijų koalicija, išplatino palydovines nuotraukas, kuriose matyti, kad virš Sirijos matomų šviesų skaičius nuo 2011 m. kovo nukrito 83 %. Organizacijos teigimu, tokį milžinišką nuosmukį sukėlė daugybė skirtingų faktorių, pradedant nuo žalos infrastruktūrai.
Taip pat trečiadienį, labdaros organizacija „Medecins Sans Frontieres“ (MSF) paskelbė, kad Sirijoje skubiai reikalingas milžiniškas medicininės paramos didinimas.
Ataskaita „Failing Syria“ taip pat pasmerkia galingiausias pasaulio šalis ir kaltina jas nesiėmus pastangų įvesti savo atskiras JT rezoliucijas ir užtikrinti laisvą prieigą prie humanitarinės pagalbos šio pilietinio karo aukoms.
Buvęs Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas, šiuo metu vadovaujantis Tarptautiniam gelbėjimo komitetui, sakė, kad labiausiai šokiruoja tai, jog politikai iš viso pasaulio numojo ranka į Sirijos krizės sprendimo paieškas.
JT ir kitos agentūros įkūrė milžiniško masto humanitarinės pagalbos programą, tačiau tęsiantis karui finansinė parama iš pasaulio vyriausybių mažėja – būtent tuo metu, kai didėjant poreikiams jos reikia labiausiai.
Sirijos pilietinį karą sustabdyti sunkiausia dėl jo sudėtingumo. Bet kokia intervencija iš užsienio tik pagilindavo konfliktą, o žiauriausia tai, kad pabaigos horizonte dar toli gražu nematyti.
Savo ataskaitoje MSF taip pat skelbia, kad iš 2 500 gydytojų, dirbusių antrame pagal dydį Sirijos mieste Alepe iki konflikto, dabar yra likę tik mažiau nei 100. Likusieji medikai pabėgo, buvo priversti pasitraukti arba buvo pagrobti ir nužudyti. Organizacijos teigimu, tai paliko „katastrofišką skylę medicininės priežiūros kompetencijoje ir patirtyje“.
Neramumai Sirijoje prasidėjo 2011 m. nuo visoje šalyje įsižiebusių protestų prieš šalies prezidentą Basharą al-Assadą. Jo saugumo pajėgos panaudojo jėgą bandant numalšinti sukilimą, tačiau opozicija greitai apsiginklavo ir stojo į atvirą karą.
