Lietus, šaltis, vėjas, pagalba ir gera nuotaika – taip galima nusakyti Skokie kultūros festivalio (Skokie Festivale of Cultures), vykusio gegužės 20-21 dienomis, esmę.

Čikagos oras parodė jėgas, šeštadienį merkdamas lietumi, o sekmadienį smelkdamas šalčiu ir geldamas vėju. Bet Skokie kultūros festivalio organizatoriai visada sako: renginys vyks bet kokiu oru.

Kultūrų festivalis šiemet surengtas 27-tą kartą, o Lietuvos stendas buvo pristatytas antrą.

Padėkos

Ačiū Waukeegan-Lake County apylinkės valdybai, kuri, kaip ir pernai, finansiškai parėmė Lietuvos ekspoziciją.

Dėkojame visiems, kurie finansiškai prisidėjo prie Lietuvos pristatymo sėkmės, ir, nepabūgę gamtos, dalyvavo stendo darbuose: Vidurio Vakarų apygardos pirmininkei Birutei Kairienei, pirmininkės pavaduotojai Svajonei Kerelytei, apygardos iždininkei Onutei Plečkaitytei ir gydytojui Leo Zetser.

Nuoširdžiausias ačiū tiems žmonėms, kurie netikėtai prisidėjo prie komandos, ir puikiai savanoriavo stende: Meilutei Raižienei, Rimai Burauskienei, Alfredai Kavaliauskaitei ir Javid Rustamov. Su didžiausiu džiaugsmu lauksime jų ir kitąmet.

Dėkojam „National Lithuanian American Hall of Fame” vadovui Jonui Platakiui, kuris jau antrus metus atstovauja Lietuvai šventės atidarymo ceremonijoje.

Ačiū Lietuvių dailės muziejaus vadovei Astai Zimkus, pateikusiai priemones vaikų kūrybiniam užimtumui.

Džiaugiamės, kad šiemet šventės programoje dalyvavo tautinių šokių kolektyvas „Suktinis“, vadovaujamas Giedrės Knieža.

Iš Konsulato jau antrus metus gauname nepaprastai puikios dalomosios literatūros, lankstinukų, žemėlapių, skrajučių. Ačiū Konsulato atstovei Agnei Vertelkaitei, kuri tarpininkavo derinant ir pateikė prieš šventę vykusiam Tarptautiniam trumpųjų filmų festivaliui režisierės Jūratės Samulionytės 2007 metais sukurtą filmą „Nerutina“.

Kartu su Auksuole Kišonaite Marciulevičiene norime ypatingai padėkoti Generaliniam konsului Marijui Gudynui, kuris dalyvavo festivalio atidaryme, taip pat stebėjo šokių kolektyvo „Suktinis“ pasirodymo programą. Gerbiamam Generaliniam konsului esame nepaprastai dėkingos dėl to, kad jis tarpininkavo atgabenant iš Lietuvos daugybę autentiškų eksponatų.

Auksuolė Kišonaitė Marciulevičienė po visą Lietuvą ieškojo, pasitelkusi gimines ir draugus, kad Skokie kultūrų festivalį pasiektų verpimo ratelis, senovinės svarstyklės – bezmėnas, audinių minkštinimo ir lyginimo priemonės, linų šukos, sviesto muštuvė ir kiti. Festivalio lankytojai tiesiog būriavosi prie šių istorinių vertybių.

Stendas

Vaikai daugiausiai bandė mintį verpimo ratelį. Jis traukė ir vyresnio amžiaus moterų dėmesį, jos prisiminė, kad panašiais verpdavo jaunystėje, ar yra matę, kaip verpia.

Bet labiausiai visus domino linų šukos: žiūrėdavo, svarstydavo, vartydavo, ir klausdavo, kam tai. Mes sakėm rimtais veidais, čia iš „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, paskui, žinoma, paaiškindavom, kam šis įrankis skirtas.

Apie kočėtuvą drabužiams kočioti, lininiams rūbams lyginti, beveik kiekvienas turėjo nuomonę, kad tai įrankis rūbams skalbti: juos suklaidindavo kočėtuvės apačia, išpjaustyta grioveliais. Demonstruodavom, kaip reikia kočioti, ir tai ypač noriai bandydavo vaikai.

Šiemet vaikai stende lipdė porcelianines gėles, dengė jas glazūra, taip prisidėdami prie būsimo trispalvio pano sukūrimo Pasaulio lietuvių centre.

Mes ir patys turėjom veiklos, surinkdami verpimo ratelį, kuris transportuojant buvo išardytas dalimis. Žinokit, sugebėjom.

Dizainerė Auksuolė Kišonaitė Marciulevičienė specialiai stendui sukūrė atidaryto lango vaizdą, pro kurį matosi Gedimino pilis. Ant kitos sienos puikavosi nutapyta krosnis, virš kurios pakabintos kvepėjo dešros ir buities rakandai, kaip tikroje kaimo pirkioje.

Šiemet festivalio tema buvo tradicinis maistas, tad Lietuvos receptas buvo, žinoma, cepelinų. Net ir tikrų stende turėjom pagaminę, galėjom vaišinti svečius, kai kurie jų skanavo pirmą kartą.
Mes mokėme lankytojus verti geltonos, žalios, raudonos spalvų apyrankes, aiškindamos, kad tai mūsų vėliavos spalvos. Smagu, kai matai jomis pasipuošusius.

Šios dvi gegužės dienos duoda galimybę bendrauti su daugybe žmonių. Rengėjai sako, kad į festivalį kasmet ateina apie 25 000 lankytojų. Daugelis prašo nusifotografuoti kartu su mumis, nes mes vilkime tautinius drabužius.

Savanoriaudami stende, turime galimybę parodyti, kokia Lietuva graži, ir pakviesti ją aplankyti, o norinčių ir planuojančių tikrai yra daug.

O mes jau kuriam Lietuvos pristatymo planus ateinančių metų festivalyje.

Vilma Kava