Daugiau 
 

Privers pašalpų gavėjus dirbti?

03/10/2017 Aidas
politics-2-e1489158165592

Prezidento Trumpo išsakytas pažadas priversti milijonus pašalpą gaunančių amerikiečių dirbti skambėjo kaip 1990 metų respublikonų šūkis. Vis dėlto, Clintono administracijos pašalpų reforma 1996-aisiais smarkiai sumažino pašalpų gavėjų skaičių. Tačiau Trumpas, pirmojo susitikimo su Kongresu metu antradienį, dar kartą pasikartojo: „Milijonai amerikiečių gaunančių pašalpas ir vėl galės dirbti.“

Ar vis dar yra milijonai žmonių, kurie gali dirbti, tačiau to nedaro? Galbūt. Tai priklauso nuo to, kaip prezidentas supranta žodį „pašalpa“.

Pastaruosius du dešimtmečius pašalpas gaunančių žmonių skaičius reguliariai mažėjo. Kaip rodo Biudžeto ir politikos prioritetų centro (CBPP) statistika, 2016 metais Laikiną paramą reiklioms šeimoms (TANF) gavo 638 tūkstančiai suaugusiųjų bei 2,8 milijono vaikų, o 1997 metais – 4 milijonai suaugusiųjų bei 8,7 milijono vaikų. Likus mažiau nei milijonui pašalpą gaunančių suaugusiųjų būtų labai neįtikėtina, kad „milijonai“ pradės dirbti.

Pagal 1996 metų reformą, pašalpos gavėjai turi dirbti, ieškoti darbo arba lankyti profesinio lavinimo kursus. Ši reforma taip pat apribojo, kaip ilgai galima likti programoje, o taip pat prieigą imigrantams. Kiekviena valstija pradėjo gauti fiksuotą sumą TANF reikmėms – $16,5 milijardo. Prieš tai kiekviena valstija gavo skirtingas sumas, priklausomai nuo jų poreikių.

Kai nedarbingumas mažesnis nei 5 procentai, o darbdaviai sunkiai randa darbuotojų, atrodytų, kad tai tinkamiausia galimybė gaunantiems pašalpas pradėti dirbti. Tačiau, kaip teigia Šeimos pelno paramos prie CBPP viceprezidentė LaDonna Pavetti, dauguma pašalpas gaunančių asmenų neturi darbui reikalingų įgūdžių, yra neįgalūs, tačiau neatitinka reikalavimų gauti invalidumo pašalpas, arba paprasčiausiai nemoka ieškotis darbo. Ir štai čia kyla problema.

Prieš pašalpų reformą didžioji dalis federalinės paramos buvo skirtos išmokoms, o maža dalis su darbu susijusioms veikloms (apmokymams, darbo paieškai), vaikų priežiūrai ir skubiai pagalbai. Tačiau dabar 25 procentai lėšų naudojamos išmokoms, 17 procentų – vaikų priežiūrai, 10 procentų – darbo veiklai ir panašiai paramai, o likusi dalis kitiems dalykams. Tarp jų yra valstijų parama skurstančioms šeimoms, kuri yra teisėta, tačiau prieštarauja pačiam reformos tikslui.

„Valstijos nebando padėti žmonėms rasti darbo“, – teigė vienas iš pašalpų reformą kūrusių žmonių Ronas Haskinsas. Jis taip pat pridūrė, kad dauguma valstijų taip pat negriežtai atsižvelgia ir į darbo reikalavimus.

Taigi Trumpas ir Kongresas galėtų priversti valstijas paskirti daugiau pinigų paramai ieškant darbo bei profesiniams apmokymams, tačiau, kaip teigia Pavetti, tai privestų prie aršaus politinio mūšio. Ji pabrėžė, kad valstijos įpratusios šiuos pinigus naudoti kitoms paskirtims.

„Jos nenori to atsisakyti“, – teigė Pavetti.

Net jeigu Trumpo administracijai ir pavyktų sugrąžinti visus 638 tūkstančius suaugusiųjų į darbo rinką, tai vis dar būtų toli nuo prezidento žadėtų „milijonų“.

Galimas paaiškinimas yra tai, kad Trumpas galimai naudojasi daug platesne žodžio „pašalpa“ reikšme, į kurią įeina gaunantys maisto talonus bei „Medicaid“ paslaugas. Tokių žmonių skaičius pastaraisiais metais sumažėjo, tačiau vis dar yra ganėtinai aukštas – aukštesnis nei iki ekonominės krizės. Praėjusiais metais maisto talonus gavo apie 43 milijonai amerikiečių (iki krizės tokių buvo 27 milijonai), o „Medicaid“ paslaugas gavo 70 milijonų gyventojų (padidėjimas nuo 43 milijonų – daugiausia dėl „Obamacare“ įstatymo išplėstų „Medicaid“ ribų).

Haskinsas teigia, kad darbo reikalavimai gaunantiems maisto talonus taip pat gali būti sugriežtinti, tačiau CBPP tikina, jog dauguma šių žmonių ir taip dirba arba yra senyvo amžiaus, neįgalūs arba vaikai.

Net jeigu Trumpui ir Kongresui pavyktų sugrąžinti keletą milijonų pašalpas gaunančių žmonių į darbo rinką, ekonomikai tai per daug nepadėtų. Padidėjęs darbuotojų skaičius labai menkai padidintų darbo jėgą, kuri pastaraisiais metais auga vis lėčiau ir lėčiau. Kaip teigia ekonomikas Gregory Daco, tai riboja produktyvumą ir ekonominį augimą.

Kodėl tai vyksta? Nes kasmet į pensiją išeiną apie 4 milijonus „kūdikių bumo“ kartos žmonių.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu