Dėl savo įspūdingos įvairovės Kamerūnas yra vadinamas „Afrikos miniatiūra“. Šalyje yra daugiau nei 200 skirtingų ligvistinių grupių, keletas didelių etninių grupių bei daug įvairių religijų. Tačiau pastaraisiais mėnesiais į viešumą iškilo pats svarbiausias Kamerūno populiacijos skirtumas – didžioji dalis gyventojų kalba prancūziškai, o likusi dalis angliškai. Prasidėjo protestai, buvo apribota interneto prieiga bei žuvo keletas žmonių.
Kamerūnas buvo įkurtas 1961 metais, susijungus prancūzų ir britų kolonijoms. 8 iš 10 Kamerūno rajonų gyvena prancūziškai kalbantys gyventojai, o šalies šiaurės vakaruose bei pietvakariuose – anglakalbiai. Prancūzakalbiuose rajonuose naudojama teisinė sistema pagrįsta Prancūzijos įstatymais, o anglakalbiuose – Britanijos.
Šalies konstitucija byloja, jog abi kalbos yra oficialios ir „lygios“. Tačiau dauguma verslų, vyriausybinių agentūrų bei administracijų yra prancūzakalbės. Kamerūno prezidentas Paulas Biya labai retai kalba angliškai, o anglakalbių rajonai jau labai ilgą laiką skundėsi apie politinę ir ekonominę atskirtį.
Protestai šalyje prasidėjo 2016 metų lapkritį. Tuo metu į gatves išėjo Kamerūno šiaurės vakarų rajono teisininkai, kurie skundėsi, kad anglakalbiuose rajonuose steigiami prancūziški teismai. Šiek tiek vėliau pradėjo protestuoti ir anglakalbiai mokytojai. Kamerūne yra dvi paralelios mokymo sistemos – anglakalbė ir prancūzakalbė. Angliškai kalbantys mokytojai skundėsi, kad anglakalbėse mokyklose buvo samdomi prancūziškai kalbantys mokytojai su labai prastais anglų kalbos įgūdžiais. Per protestus buvo suimta apie 100 žmonių. Vyko susirėmimai su specialiųjų pajėgų pareigūnais.
2016 metų gruodį keturi žmonės žuvo, kai specialiosios pajėgos panaudojo šaudmenis ir ašarines dujas bandydami išvaikyti protestuotojus Bamendos mieste. Tarptautinės organizacijos pradėjo reikalauti, kad būtų atliktas tyrimas.
Nuo gruodžio įvykių žuvo dar keletas žmonių. Praėjusį penktadienį policijos pareigūnai apšaudė prie policijos komisariato Ndopo mieste susirinkusius protestuotojus. Žuvo du piketuotojai, dar 10 buvo sužeisti. Protestuotojai reikalavo, kad būtų paleisti žmonės, įtariami prancūzakalbių mokyklos padegimu.
Sausio 16 dieną Kamerūno Pašto ir telekomunikacijų ministerija pranešė, kad socialinių tinklų naudotojams gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, jeigu jie „skleis melagingas naujienas“ socialinių tinklų puslapiuose. Pareigūnai taip pat siuntinėjo žinutes Kamerūno gyventojams, kuriose perspėjo, jog asmenims, socialiniuose tinkluose skelbiantiems informaciją „be įrodymų“, gali grėsti dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Praėjus dienai, sausio 17-ąją, anglakalbiuose rajonuose buvo sustabdytas interneto tiekimas. Kamerūno vyriausybė neįvardijo oficialios priežasties tokiems veiksmams, tačiau daugelis mano, kad tai buvo padaryta dėl protestų. Kaip teigia aktyvistų grupė „Internet Sans Frontieres“, interneto draudimas, po kurio 20 procentų populiacijos liko be interneto prieigos, nuo sausio 17 iki vasario 1 dienos, kainavo šaliai apie 723 tūkstančius dolerių.
Žmogaus teisių organizacijos kritikavo Kamerūno vyriausybės veiksmus atsakant į protestus. „Amnesty International“ teigė, jog vyriausybė „tik dar labiau blogina situaciją“ bei bando „nutildyti balsus“.
Per savo Naujųjų metų kalbą Kamerūno prezidentas Biya užsiminė ir apie protestus. Jis teigė, jog protestuotojai žuvo dėl „ekstremistų-riaušininkų“ kaltės. Prezidentas teigė, jog Kamerūno gyventojai turi teisę reikšti savo susirūpinimą streikuodami, tačiau prieš per daug įsiaudrinusius protestuotojus bus naudojamos specialios saugumo pajėgos. Biya pabrėžė, jog Kamerūnas yra „vieningas ir nesuskaldomas“.
Kamerūno prezidentas taip pat pasirašė įsakymą įkurti nacionalinę komisiją, kuri skatins dvikalbystę, tačiau dauguma kamerūniečių vis dar yra nepatenkinti. Anglakalbių rajonuose vis dar vyksta streikai, vadinami „vaiduoklių miesto“ streikais, kurių metu miestų gyventojai niekur neina iš namų.
