Jungtinės Tautos turėtų pradėti tyrimą dėl kariuomenės vykdomo smurto prieš Mianmaro mažumai priklausančią musulmonų rohinjų bendruomenę, kadangi pati šalies vyriausybė patikimo tyrimo atlikti negali, ateinantį mėnesį JT Žmogaus teisių tarybai turėtų rekomenduoti Yanghee Lee, JT specialioji pasiuntinė žmogaus teisių reikalams Mianmare. Jos teigimu, ji sieks paskatinti JT nares paremti rezoliuciją dėl tokio tyrimo inicijavimo, kai kovo 13 d. Ženevoje pristatys savo ataskaitą.
„Aš, be jokios abejonės, iš visų jėgų sieksiu, kad būtų pradėtas tyrimas dėl rohinjų situacijos“, - sakė Lee.
Žmogaus teisių grupės jau kelis metus ragina JT išnagrinėti pranešimus apie smurtą prieš šią Mianmaro bendruomenę. Tačiau šie raginimai dar labiau sustiprėjo, kai spalio mėnesį į viešumą ėmė kilti vis daugiau žinių apie prieš rohinjus vykdomus masinius prievartavimus, žudymus ir kitus žiaurumus. Būtent spalį kariuomenė pradėjo savo kovos su sukilėliais operacijas, kurios, kritikų teigimu, tėra priedanga vykdyti valymus prieš musulmonus.
Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad JT tyrimas galėtų padėti atskleisti įrodymus, jog Mianmaro kariuomenė įvykdė nusikaltimus žmogiškumui.
Daugiau nei 69 000 musulmonų rohinjų jau pabėgo į kaimyninį Bangladešą nuo spalio mėnesio, kartu su savimi atsinešdami siaubingus pasakojimus apie tai, kaip kareiviai puldinėja jų bendruomenes netoli pasienio miestų, bei griežtai riboja jų judėjimo laisvę. Tie nukentėjusieji, kuriems pavyko pabėgti į Bangladešą, savo patirtimi pasidalijo su tokiomis organizacijomis kaip „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, kurios taip pat išanalizavo palydovų nuotraukas ir padarė išvadą, kad kariuomenė sistemiškai naikino rohinjų kaimus.
Nepaprastos skubos pranešimas, kurį vasario 3 d. išplatino JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (UN Office of the High Commissioner for Human Rights, OHCHR), pridėjo naujų įrodymų, kad šalies vyriausybė vykdo susidorojimo su rohinjais kampaniją. Nors Mianmaras atsisakė įleisti JT tyrėjus į nukentėjusius pasienio miestus, 204 pabėgėliai Bangladeše jiems papasakojo apie tokius kariškių vykdytus žiaurumus kaip „vaikų žudymas peiliais“.
Mianmaro vyriausybė, vadovaujama Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi, jau kuris laikas neigia tokius kaltinimus. Vis dėlto, po OHCHR išplatinto pranešimo, jos administracija šiek tiek sušvelnino savo poziciją. Vasario 9 d. vyriausybė valstybinio laikraščio „Global New Light of Myanmar“ pirmame puslapyje paskelbė atsakymą į OHCHR raportą.
„Mianmaro vyriausybė ataskaitoje pateiktus kaltinimus vertina labai rimtai ir taip pat yra smarkiai dėl jų sunerimusi“, - skelbia pranešimas, kuriame taip pat pažymia, kad situaciją tirs gruodžio mėnesį suformuota vyriausybinė komisija. Tačiau tos komisijos pajėgumu abejoja labai mažai žmonių.
„Esame toli nuo to taško, kai galėjome kliautis vyriausybe, kad ši atliktų tinkamą tyrimą, - sakė Lee, kuri praėjusį mėnesį Mianmare susitiko su minėta komisija. – Ji netgi neturi metodologijos, kaip atliks šį tyrimą.“
Tuo tarpu į JT sudarytą ekspertų grupę būtų įtraukti teisminės medicinos ekspertai, kurie galėtų patikimai nustatyti, ar nusikaltimai vyko, ar ne. Jeigu paaiškės, kad kariuomenė tikrai yra nusitaikiusi į rohinjus, tuomet reikės atsakyti į klausimą, ką šioje situacijoje daryti.
Aung San Suu Kyi administracija nekontroliuoja kariuomenės, o jos įtaka karinei parlamento šakai yra praktiškai neegzistuojanti. Nors karinė chunta buvo išardyta 2010-aisiais, po beveik pusę šimtmečio trukusio valdymo, bei buvo atvertas kelias demokratinėms reformoms, kurių dėka Aung San Suu Kyi vadovaujama partija „Nacionalinė lyga už demokratiją“ turėjo galimybę dalyvauti rinkimuose ir užsitikrinti daugumą parlamente, kariškiai vis dar užima svarbiausius postus ministerijose, ką numato jų pačių 2008 m. parašyta konstitucija, o taip pat turi teisę vykdyti operacijas be parlamento pritarimo.
