„Nesitikėkite jokių reikšmingų pokyčių kalbant apie ekonomines reformas ar užsienio politiką, – sako Lilit Gevorgyan, analitinės įmonės „IHS Markit“ ekonomistė. – Putino rinkiminė platforma – jei tokia apskritai egzistuoja – yra stabilumas, arba, tiksliau kalbant, jokių pokyčių.“
Rusijos ekonomika dabar yra tvirtesnė nei 2015-aisiais, kai Vakarų sankcijos ir naftos kainų krachas sukėlė šalyje gilią recesiją. Rublis yra stabilus, infliacija artėja link istorinių žemumų, o nedarbo lygis krenta. Tačiau buvusio KGB agento perrinkimas reikštų, kad Maskva vargiai imsis reformų, kurios yra būtinos norint, kad šalies ekonomika realizuotų savo potencialą.
Per aštuoniolika Putino vadovavimo metų Rusijai taip ir nepavyko įveikti savo priklausomybės nuo naftos ir diversifikuoti savo ekonomikos. Šalis yra didžiausia naftos tiekėja pasaulyje – nors Amerika gana sparčiai ją vejasi – o naftos pramonė yra dominuojama valstybės valdomų įmonių.
„Problema yra ta, kad Rusijoje nėra jokios ekonominės dinamikos, – teigia Andersas Aslundas, nevyriausybinės organizacijos „Atlantic Council“ vyriausiasis bendradarbis. – Tai nėra tokia aplinka, kurioje galima tikėtis inovacijų ar verslumo.“
Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad vidutinis ekonominis augimas Rusijoje vidutiniškai sieks vos 1,5 proc. per ateinančius penkerius metus. Jeigu naftos kainos ir vėl patirs nuosmukį, tas augimas gali būti netgi silpnesnis.
Gevorgyan teigimu, Rusija turėtų žengti žingsnius link korupcijos ir nepotizmo panaikinimo, tuo pačiu mažindama geopolitinę įtampą. Tai padėtų pritraukti daugiau užsienio kapitalo ir ekspertų iš išorės.
„Problema ta, kad [Putinas] turėjo beveik du dešimtmečius pasiekti tuos tikslus, tačiau mažai kas buvo padaryta“, - sako ji.
Sankcijų šaltukas pastaraisiais metais atbaidė užsienio investuotojus nuo investavimo Rusijoje, o tam nepadėjo ir šalies polinkis į biurokratiją, nestabilumą bei korupciją.
Anot Rusijos ekonominės plėtros ministerijos, tiesioginės užsienio investicijos Rusijoje per pirmą 2017 m. pusmetį pasiekė $14 mlrd., pasiekdamos aukštesnį lygį nei ankstesniais metais. Tačiau, pasak Ispanijos banko „Santander“, investicijų lygis vis dar yra labai žemas lyginant su šalies ekonominiu potencialu.
„Jeigu yra remiamasi vien tik vyriausybės investicijomis ir kompanijomis, kurios daugiausiai yra valdomos vyriausybės, (...) to nepakanka“, - teigia Carstenas Hesse, Europos reikalų ekonomistas iš „Berenberg“ banko Vokietijoje.
Politiniai kivirčai ir sankcijos taip pat apribojo ir Rusijos įmonių galimybes vykdyti veiklą užsienyje. Pavyzdžiui, JAV nacionalinio saugumo departamentas rugsėjo mėnesį įsakė visoms vyriausybinėms agentūroms pašalinti kibernetinio saugumo produktus, gautus iš Maskvoje veikiančios saugumo kompanijos „Kaspersky Lab“, dėl galimos saugumo grėsmės.
Tiesa, globalinius santykius gali atšildyti šiemet šalyje birželio ir liepos mėnesiais organizuojamas FIFA Pasaulio taurės čempionatas. Hesse prognozuoja, kad Putinas bus kaip niekad svetingas šeimininkas tam, kad užtikrintų, jog renginys praeitų sklandžiai.
Visgi, nuotaiką sugadinti gali tam tikri kiti dalykai. Štai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija iki šio mėnesio pabaigos turi pateikti potencialių asmenų iš Rusijos, kuriems įsigalios naujos sankcijos, sąrašą. Minėtosios sankcijos buvo patvirtintos Kongreso dar rugpjūčio mėnesį. Šiuo metu svarstoma, kad į jį gali patekti turtingiausi šalies oligarchai, o taip pat bus atskleista Rusijos vyriausybės skola.
„Tarptautiniai investuotojai turėtų priprasti prie darbo naujoje aplinkoje, charakterizuojamoje įtemptų santykių ir besikartojančių krizių“, - įspėja Otilia Dhand iš globalinės verslo vadovų konsultacijų firmos „Teneo Intelligence“.
