Šiaurės Korėjos užgaidos apsiginkluoti atominiais užtaisais buvo pasmerktos visame pasaulyje ir įvardintos kaip grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui. Auganti Šiaurės Korėjos grėsmė atspindi chronišką daugiašalių nusiginklavimo pastangų beviltiškumą bei ilgalaikį atominius ginklus turinčių šalių, tokių kaip JAV bei Britanija, atsisakymą laikytis teisėtos sutarties ir sumažinti bei galų gale visiškai panaikinti savo atominių ginklų arsenalus.
Kitaip tariant, ankstesni JAV, Rusijos, Kinijos, Prancūzijos bei JK lyderiai, kurių vyriausybės pasirašė, tačiau neišpildė 1970 metų Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties (NPT) sąlygų, Šiaurės Korėją sukėlė patys.
NPT, kurią pasirašė 191 šalis, yra tikriausiai pati sėkmingiausia ginklų kontrolės sutartis per visą žmonijos istoriją. Kai ji buvo priimta 1968 metais, Šaltojo Karo metu masiškas apsiginklavimas atominiais ginklais buvo laikomas realia galimybe. Per beveik pusę amžiaus į branduolinių šalių „klubą“ įstojo tik Indija, Pakistanas ir Izraelis.
Tam, kad NPT veiktų, reikia išpildyti tam tikras abipuses sąlygas – atominių ginklų neturinčios šalys įsipareigoja niekada negaminti ar kitais būdais nesiekti įsigyti atominių ginklų, o atominius ginklus turinčios šalys sutinka dalintis taikios atominės technologijos nauda bei siekti visiško branduolinio nusiginklavimo. Būtent tokios garantijos ir buvo pasiūlytos tokioms valstybėms kaip Šiaurės Korėja. Deja, šios garantijos nieko negarantavo, o sutarties sąlygos taip ir liko neišpildytos.
Vietoje to, kad mažintų savo atominių ginklų arsenalą, JAV, Rusija bei Kinija modernizavo bei išplėtė jį. Britanija šiek tiek sumažino savo arsenalą, tačiau nepaisant to, atnaujina ir tobulina savo „Trident“. Tuo metu Prancūzija vis dar tvirtai įsikibusi savo force de frappe. Iš viso pagrindinės branduolinės šalys turi apie 22 tūkstančius atominių galvučių. Gegužės mėnesį nevyriausybinė Britanijos-Amerikos saugumo informacijos taryba pripažino, kad branduolinis saugumas prastėja.
„Šiuo metu, daug labiau nei bet kada anksčiau, yra reikalingas daugiašalis branduolinio nusiginklavimo susitarimas. Pasitikėjimas dabartiniu branduolinio nusiginklavimo režimu žlunga, įtampa didėja, tikslai yra piktybiški, o kalbas nereguliarios,“ – teigė taryba.
„Atominius ginklus turinčių valstybių santykiai smarkiai pašlijo, ypač tarp JAV ir Rusijos bei Kinijos. Visos branduolinės valstybės šiuo metu modernizuoja savo branduolinių ginklų arsenalą. Dėmesys dažniausiai sutelkiamas tik į tam tikrus apsiginklavimo atvejus, tokius kaip Šiaurės Korėja bei Iranas,“ – pridėjo taryba.
Daugiašalės branduolinio nusiginklavimo pažangos derybos taip pat krizėje. Kitas NPT susirinkimas vyks tik 2020 metais, tačiau nesitikima, kad jo metu įvyks kas nors naudingo. JT remiama nusiginklavimo konferencija, kurios metu buvo uždrausti biologiniai bei cheminiai ginklai, yra politiškai susiskaldžiusi ir negabi rasti bendros kalbos apie svarbiausius problemos sprendimo būdus.
Tuo metu apie branduolinį apsiginklavimą pradėjo galvoti ir Japonija bei Pietų Korėja, o Donaldas Trumpas, panašu, yra neracionaliai prasiruošęs sunaikinti ir vieną iš kelių pastarojo meto ginklų kontrolės pergalių – 2015 metų Irano atominių ginklų sandorį.
Šiemet įvyko ir vienas didelis persilaužimas. Liepos mėnesį 122 šalys pritarė naujam branduolinių ginklų uždraudimo susitarimui. Deja, jam smarkiai pakenkė didžiausių pasaulio branduolinių galių boikotas. JAV, Britanija bei Prancūzija ciniškai paskelbė, jog yra daug labiau linkusios tęsti galo neturintį nusiginklavimą pagal NPT.
„Ši iniciatyva aiškiai nuvertina tarptautinio saugumo situaciją,“ – bendrame pranešime teigė atominės galios.
Dabartinio ginklų kontrolės ir nusiginklavimo plano neefektyvumas sukūrė padėtį, kurioje Šiaurės Korėja, kaip teigiama, naudodamasi kontrabandos būdu gautais rusų raketų brėžiniais, sparčiai žengia į priekį link atominių ginklų ir kelia grėsmę tarptautiniam stabilumui. Tai taip pat reiškia, jog panaudojus Šiaurės Korėjos „sprendimą“, apie kurį vis dažniai postringauja Trumpas, gali nutrūkti visi nusiginklavimo planai ir prasidėti tarptautinis branduolinis apsiginklavimas.
