Keliolika gyvybių nusinešusį išpuolį Sankt Peterburgo metro stotyje pirmadienį įvykdė mirtininkas sprogdintojas, kilęs iš centrinės Azijos respublikos Kirgizijos, pranešė Rusijos valdžia. Tyrėjų teigimu, tai buvo 22-ejų Akbaržonas Džalilovas, identifikuotas kaip kirgizų kilmės Rusijos pilietis. Jo DNR taip pat buvo rasta ant bombos kitoje metro stotyje, kurią nukenksmino pareigūnai.
Rusijos sveikatos ministerija antradienį paskelbė, kad per ataką žuvusių aukų skaičius išaugo nuo 11 iki 14, dar trims žmonėms vėliau nuo sužeidimų mirus. Negalutiniais duomenimis, sužeista dešimtys žmonių, o mažiausiai keturi jų išlieka kritinės būklės, sakė sveikatos ministrė Veronika Skvortsova.
Sprogimas ir antra bomba
Mirtinas sprogimas įvyko traukinyje, važiavusiame tarp „Sennaya Ploshchad“ ir „Tekhnologichesky Institut“ stočių maždaug 2 val. 40 min. po pietų. Iškart po įvykio užfiksuotose nuotraukose matyti, kaip iš stoties, kurioje sustojo traukinys, išnešami kruvini ir subintuoti žmonės. Kitose užfiksuoti kūnai, gulintys ties „Tekhnologichesky Institut“ stotimi, kuri po sprogimo prisipildė dūmų ir nuolaužų.
Antras, dar didesnis sprogmuo buvo rastas ir nukenksmintas kitoje stotyje, „Ploshchad Vosstaniya“, ir, kaip manoma, taip pat buvo paliktas Džalilovo, sakė tyrėjai.
„Kriminalistai rado jo DNR ant krepšio su bomba, palikto „Ploshchad Vosstaniya“ metro stotyje“, - išplatintame pranešime skelbia pareigūnai, pažymėdami, kad galutines išvadas padaryti padėjo ir filmavimo kamerų užfiksuoti vaizdai.
Žiniasklaida skelbia, kad antrasis sprogmuo buvo paslėptas gesintuve bei buvo didesnis negu tas, kuris sprogo anksčiau. Jame rasta maždaug kilogramas sprogiosios medžiagos TNT.
Traukinio, kuriame sprogo bomba, vairuotojas Aleksandras Kaverinas spaudos ir išsigelbėjusiųjų yra vadinamas didvyriu – tik jo dėka traukinys sėkmingai pasiekė kitą stotelę, užtikrinant greitą keleivių evakuaciją.
„Tą akimirką nebuvo nė klausimo apie baimę. Svarbiausia buvo greitai dirbti atsiraitojus rankoves, - sakė jis. – Aš tiesiog veikiau pagal instrukcijas, nes mes turime nurodymus, ką daryti būtent tokiais atvejais. Jau anksčiau yra buvę sprogimų, ir manau, kad tos instrukcijos yra labai protingos, labai teisingos.“
Ryšiai su Kirgizija
Nors oficialiai jokia grupuotė dar neprisiėmė atsakomybės už šį išpuolį, po kurio laikinai buvo sustabdyta visa miesto metro sistema, Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas jį pavadino „teroro aktu“.
Erlanas Abildaevas, Kirgizijos užsienio reikalų ministras, patvirtino, jog išpuolis buvo surengtas mirtininko, tačiau sakė, jog kaltininko motyvai išlieka neaiškūs.
„Kalbant apie ryšius su islamiška radikalizacija, mes turime palaukti, kol bus baigtas tyrimas“, - kalbėjo jis per jungtinę spaudos konferenciją su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Kirgizija yra musulmoniška šalis centrinėje Azijoje, kurioje gyvena maždaug 6 mln. žmonių. Anksčiau ji priklausė Sovietų Sąjungai bei išlieka artima Rusijos sąjungininke. Šalyje taip pat gyvena didelė čečėnų mažuma, o Maskva iki šiol kovoja su čečėnais sukilėliais bei buvo įžiebusi karą dėl jų teritorijos. Kol kas neaišku, aš įtariamasis sprogdintojas turėjo čečėniškų šaknų.
Be to, kaip ir kai kurios kitos sovietinės respublikos, įskaitant pačią Rusiją, pastaraisiais metais Kirgizija susidūrė su išaugusiu skaičiumi radikalizuotų jaunuolių, vykstančių į Siriją ir Iraką kovoti už „Islamo valstybę“ bei kitas ekstremistines grupuotes. Kirgizijos pareigūnų teigimu, pernai metais tą padarė iki 600 šalies piliečių, iš kurių kai kurie buvo panaudoti kaip mirtininkai sprogdintojai Irake ar Sirijoje.
Atakos dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lankėsi Sankt Peterburge, kur dalyvavo spaudos konferencijoje. Kitą dieną po išpuolio žurnalistai paklausė Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, ar prezidentas galėjo būti jo taikinys.
„Savaime suprantama, tas faktas, kad teroro ataka įvyko būtent tuomet, kai valstybės vadovas lankėsi mieste, yra apsvarstytinas, ir specialiosios tarnybos šią informaciją išanalizuos. Bet kuri teroro ataka, kuri įvyksta šalyje, yra ataka prieš kiekvieną Rusijos pilietį, įskaitant valstybės vadovą“, - atsakė jis.
Atakų būta ir anksčiau
Nors kai kurie analitikai spėja, kad sprogdintojas gali būti susijęs su „Islamo valstybės“ grupuote, kuri anksčiau prisiėmė atsakomybę už Rusijos „MetroJet“ lėktuvo susprogdinimą virš Sinajaus dykumos Egipte, pražudžiusį visus 224 juo skridusius žmones, buvęs FTB specialusis agentas Bobby Chaconas teigia, jog islamistams būtų neįprasta iškart neprisiimti atsakomybės už tokį išpuolį.
„Kai praėjusiais metais du IS agentai užpuolė policijos pareigūnus Maskvos priemiestyje, vienas pirmųjų išplatintų dalykų buvo vaizdo įrašas, kuriame jie prisiekia ištikimybę al-Baghdadi, IS lyderiui, bei pačiai grupuotei, ir tai yra jų žyma, kurią taip pat matėme po San Bernardino atakos“, - teigia jis.
Anksčiau Rusijoje teroro atakos būdavo itin dažnos, tačiau pastaraisiais metais jų surengta kur kas mažiau. Dauguma ankstesnių išpuolių buvo susiję su separatistine veikla šiaurės Kaukaze, įskaitant judėjimus Čečėnijoje ir Dagestane.
Pavyzdžiui, 2013-ųjų gruodį mirtininko sprogdintojo ataka traukinių stotyje Volgograde pražudė mažiausiai 16 žmonių, o ataka buvo susieta su separatistų tinklu Dagestane. Kitą dieną tame pačiame mieste surengta kita ataka troleibuse pražudė dar 14 žmonių.
Tuo tarpu 2010-aisiais dvi moterys, susijusios su čečėnų sukilėliais, susisprogdino dviejose Maskvos metro stotyse, pražudydamos 40 žmonių, o 2002 m. čečėnų sukilėliai nužudė 170 įkaitų viename Maskvos teatre.
