Kalbėdamas Ateities investicijų iniciatyvos konferencijoje šalies sostinėje Rijade, kronprincas Mohammedas bin Salmanas sakė, jog Saudo Arabija žengs petys petin su kitomis šalimis, siekdama transformuoti savo ekonomiką ateinančiais dešimtmečiais.
„Mes norime gyventi normalius gyvenimus, tokius gyvenimus, kuriuose mūsų religija ir mūsų tradicijos pasireikštų kaip tolerancija, kad galėtume bendradarbiauti su pasauliu ir tapti pasaulio plėtros dalimi“, - kalbėjo jis.
Nors tokia naujiena greičiausiai nepatiks ultrakonservatyviems šalies dvasininkams, turintiems didelės įtakos karalystėje, ją jau pasveiko Saudo Arabijos jaunimas ir tarptautinė bendruomenė.
„70 proc. Saudo Arabijos populiacijos yra jaunesni nei 30 metų amžiaus. Nuoširdžiai sakant, mes nenorime praleisti dar 30 savo gyvenimo metų su ekstremistinėmis ideologijomis. Mes sunaikinsime jas šiandien ir iš karto“, - kalbėjo bin Salmanas, tęsdamas: „Saudo Arabija nebuvo tokia iki 1979-ųjų. Mes tiesiog sugrįšime ten, kur visada buvome – prie nuosaikaus islamo, kuris yra atviras visoms religijoms ir pasauliui bei visoms tradicijoms ir žmonėms.“
Šiuos jo žodžius konferencijos dalyviai sutiko su aplodismentais.
Griežtojo islamo pabaiga?
Kronprinco komentaras apie 1979-uosius buvo nuoroda į audringiausius politinius metus Saudo Arabijai ir visam regionui, kuomet šiitų sukilėliai nuvertė sekuliarų Irano režimą, o sunitų fundamentalistai užėmė Didžiąją mečetę Mekoje. Tais pačiais metais Saudo Arabijos šiitų mažuma surengė mirtiną revoliuciją Al Hasos provincijoje, o šalies monarchija į tai sureagavo sustiprindama ryšius su vahabizmo dvasininkais ir atkurdama griežtąją islamo teisę. Pavyzdžiui, šalyje buvo uždaryti keli veikiantys kino teatrai.
Vahabizmas yra islamo forma, draudžianti abiejų lyčių atstovams kartu būti viešose vietose ir smarkiai apribojanti moterų teises. Ši religija giliai įsišaknijo kasdieniuose šalies žmonių gyvenimuose ir daro įtaką Saudo Arabijos institucijoms, teismams, vidaus ir užsienio politikai.
Tačiau 2015-aisiais valdžią perėmus karaliui Salmanui bin Abdulazizui Al-Saudui ir vėliau jam savo įpėdiniu paskelbus kronprincą bin Salmaną, šalies politikoje prasidėjo nauja era. Jiedu apribojo religinės policijos veiklą ir atėmė iš jos teisę suimti piliečius, leido surengti pirmuosius muzikos koncertus per kelis dešimtmečius, bei suteikė moterims daugiau teisių – pavyzdžiui, leidimą vairuoti, kuris įsigalios nuo kitų metų.
Laukiantys iššūkiai
Žmogaus teisių padėtį stebinčios organizacijos sako, kad Saudo Arabijai reikia dar daug ką nuveikti. Pavyzdžiui, vos prieš kelias savaites karalystė paskelbė planuojanti patraukti į teismą „radikalius“ „Twitter“ socialinio tinklo vartotojus, kurie esą „trikdo viešąją tvarką“.
„Amnesty International“, „Human Rights Watch“ ir „Committee to Protect Journalists“ pastaraisiais mėnesiais taip pat pranešė, kad karalystė vis dar persekioja taikius aktyvistus ir kalina žurnalistus, dvasininkija kursto neapykantą prieš šiitų mažumą, o Saudo Arabijos vadovaujama koalicija Jemene remia nusikaltimus prieš vaikus.
Nors ir sveikindama šalies sprendimą suteikti moterims teisę vairuoti, „Human Rights Watch“ atstovė Liesl Gerntholtz praėjusį mėnesį CNN sakė, kad moterys Saudo Arabijoje vis dar susiduria su milžiniškomis kliūtimis kasdieniame gyvenime, o vahabistai šeichai leidimą moterims vairuoti pavadino „Saudo Arabijos pabaiga“.
Išties, šalies kronprincas susiduria su sudėtinga užduotimi kuo greičiau pakeisti lyčių balansą norint išsaugoti šalies ekonomiką. Jis jau paskelbė reformų planą, pavadintą „2030 m. vizija“, kuriuo tikisi sumažinti vyriausybės išlaidas ir sustiprinti ekonomiką, kone visiškai priklausomą nuo naftos.
Naftos sektoriuje tiesiogiai ar netiesiogiai dirba maždaug 70 proc. šalies populiacijos, nors jos kainos pastaraisiais metais tolygiai krenta. Karalystės gyventojai nemoka jokių mokesčių ir gali naudotis nemokamu švietimu, nemokama sveikatos priežiūra ir sumažintomis daugumos paslaugų kainomis.
