Įtampa tarp JAV ir Šiaurės Korėjos pasiekė aukščiausią tašką prieš numatomą šeštąjį Pchenjano branduolinį bandymą ir tolimesnį ilgų nuotolių raketų programos vystymą.
Admirolas Harrisas, JAV pajėgų Ramiajame vandenyne (PACOM) vadas, trečiadienį išreiškė abejones dėl Šiaurės Korėjos pasirengimo atsisakyti branduolinės ir balistinių raketų programos. Nors jis nepateikė jokio konkretaus Šiaurės Korėjos branduolinių pajėgumo įvertinimo, tačiau leido suprasti, jog, dėl vis dažniau atliekamų Pchenjano raketų bandymų, tam tikru metu šalis gali būti pajėgi paleisti branduolinę tarpžemyninę balistinę raketą link Jungtinių Valstijų, nebent šalį diplomatiniu arba kariniu būdu sustabdytų išorinė jėga.
„Kaip ir Tomui Edisonui prireikė tūkstančio kartų, kol jam pavyko sėkmingai sukurti lemputę, taip ir Kim Jong-unas bando ir bando. Ir vieną dieną, jau greitai, jam tai pavyks“, - sakė Harrisas Atstovų rūmų ginkluotųjų paslaugų komitetui.
Trečiadienio pavakarę išplatintas jungtinis pranešimas iš valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono, gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso ir nacionalinės žvalgybos direktoriaus Dano Coatso skelbia, jog „visos ankstesnės pastangos sustabdyti tolimesnę Pchenjano branduolinių ir raketinių programų plėtrą žlugo“.
Tačiau visi trys aukšto rango pareigūnai sakė, jog, siekiant įtikinti Šiaurės Korėją „nutraukti“ tas programas, prezidentas padidins spaudimą Pchenjanui „per griežtesnes ekonomines sankcijas ir diplomatines priemones, kurių sieksime kartu su mūsų sąjungininkėmis ir regiono partnerėmis“ – t.y., einant panašiu keliu, kaip ir praėjusios trys JAV prezidentų administracijos. Pranešime nenurodoma jokių papildomų karinių žingsnių sprendžiant Korėjos pusiasalio problemą.
Harrisas taip pat sakė, kad Kim Jong-uno pareiškimai leidžia suprasti, jog branduolinis šalies nusiginklavimas – kurio siekia JAV administracija – galimai nebėra realus lūkestis: „Kaip kartą pasakė buvęs gynybos sekretorius Williamas Perry, mes privalome susitvarkyti su Šiaurės Korėja tokia, kokia ji yra, o ne tokia, kokia mes norėtume, kad ji būtų.“
Pastarojo meto neramumai santykiuose su Šiaurės Korėja kilo dėl JAV sprendimo dislokuoti Pietų Korėjoje gynybinę sistemą THAAD, kurios perkėlimo darbai įsibėgėjo šią savaitę. Šiaurės Korėja tai, kartu su bendromis JAV ir Pietų Korėjos pratybomis, laiko pasirengimu invazijai ir teigia reaguosianti agresyviai.
Savo ruožtu, Trumpo administracija svarsto galimybę grąžinti Šiaurės Korėją į valstybės departamento terorizmą remiančių valstybių sąrašą, iš kurio ji buvo išbraukta 2008 m. Pagal naujausius JAV valstybės departamento duomenis iki 2015 m., Šiaurės Korėja neatliko ir neprisidėjo prie jokių terorizmo aktų nuo 1987 m.
Kiek anksčiau Harrisas taip pat pasisakė už karinį jėgos demonstravimą siekiant atbaidyti Šiaurės Korėją nuo galimai pražūtingos atakos, įskaitant ginkluoto povandeninio laivo „USS Michigan“ pasiuntimą į Busano uostą Pietų Korėjoje, „B-1“ ir „B-52“ bombonešių praskriejimus virš Korėjos pusiasalio, bei įsakymą dislokuoti „USS Carl Vinson“ lėktuvnešį vandenyse šalia pusiasalio. Jis taip pat prisiėmė atsakomybę už „sumaištį“ dėl lėktuvnešio dislokavimo, apie kurį praėjusią savaitę pranešė Baltieji rūmai ir JAV karinis jūrų laivynas, nepaisant to, kad jis vis dar buvo už tūkstančių mylių nuo pusiasalio. Pasak Harriso, šiuo metu „USS Carl Vinson“ yra Filipinų jūroje, kur dislokuoja savo ginkluotę bei lėktuvus „per puolimo atstumą“ nuo Šiaurės Korėjos.
Jis taip pat sutiko, kad galimas Šiaurės Korėjos atsakas į tokius veiksmus gali pastatyti į pavojų milijonus Seule gyvenančių korėjiečių, o taip pat ir 24 000 JAV kariškių Pietų Korėjoje gyvybes.
„Tačiau mes turime atsižvelgti ir į tai, kad kur kas daugiau korėjiečių, japonų ir amerikiečių žūtų, jeigu Šiaurės Korėja įgyvendintų savo branduolinius tikslus bei padarytų tai, ką Kim Jong-unas sako, jog padarys“, - kalbėjo Harrisas.
