Spalio 5 dieną maloniai kviečiame dalyvauti į Rosetta Hall – National Lithuanian American Hall of Fame, adresu: 5501 W. 79th Street, Burbank, IL 60459 – naujų patalpų įnauguravimą ir dviejų dalių koncertą „Šimtmečio takais“. Iškilmingą renginį organizuoja poetė Sandra Avižienytė kartu su National Lithuanian American Hall of Fame organizacijos pirmininku Jon Platakiu.

Pirmoje dalyje – susitikimas su poete, rašytoja, dainų tekstų autore ir LRT Radijo Šimtmečio autorinės dainos laureate Sandra Avižienyte.

Skambės Tomo Varnagirio, Vyganto Kazlausko, Rimanto Pažemecko parašytos dainos pagal autorės eiles.

Antroje dalyje – ypatinga Lietuvos 100-mečio progai sudaryta autorinė bardo Vyganto Kazlausko programa pagal P.Širvio, B. Brazdžionio, J. Jakšto, V. Palčinskaitės, R. Skučaitės, S. Avižienytės ir kitų šiame šimtmetyje gyvenusių ir gyvenančių autorių žodžius.

Aura Kižytė, gyvenanti Čikagoje, IL paįvairins koncertą E. Masytės, V. Kernagio  dainomis.

Gros gitaristas Tomas Varnagiris ir čikagietis violončelininkas Josua Zajac.

Vakaro metu išgirsime ir Čikagoje gyvenančio bei kuriančio Rimanto Pažemecko autorinius kūrinius.

Esu nuoširdžiai susidomėjus šiais kūrėjais ir tokiu puikiu planuojamu įvykti renginiu. Todėl nutariau trumpai pakalbinti Jon Platakį ir Sandrą Avižienytę.

Jon Platakis yra įkūręs National Lithuanian American Hall of Fame 2011 metais, atsakingą ir labai patriotišką organizaciją. Šlovės Rūmų komitetą sudaro 22 nariai: advokatai, mokytojai, istorikai ir kiti visuomenės veikėjai. 2013, 2015, 2017 metais lietuviškas šaknis turintieji žymūs žmonės buvo įtraukti į Šlovės Rūmus. Tai – Dick Butkus, Johnny Unitas, Rūta Lee (Kilmonytė), Ann Jillian (Nausėdaitė), Vyto Ruginis, Arnoldas Vokietaitis, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Senatorius Dick Durbin, Stanley Balzekas ir Juozas Kazickas. Tokie geri ir kilnūs darbai byloja apie žmogų.  Žinodamas ir dėstydamas istoriją mokyklose J. Platakis supranta Lietuvos istorinio palikimo reikšmę.

Ne veltui amerikietiškoms mokykloms šios organizacijos rūpesčiu buvo nupirkta Rūtos Šepetytės knyga „Tarp pilkų debesų“. Su tikslu, kad kitakalbiai žinotų kas yra Lietuva, kokia buvo ypatinga jos istorija. Laisvės siekis su Vyčio ženklu priekyje, lietuviams buvo nepaprastai svarbus ir aktualus šimtmečiais. Pirmininkas Jon Platakis mąsto labai išmoningai, žinodamas, kad kultūros priedermėje pirmiausia yra bendruomenės gyvenimas. Jis tai išreiškia labai aktyviai ir svariai. Nori pritraukti, daugiau pakviesti ir prisiminti, dar kartą pagarsinti Amerikai ir Lietuvai nusipelniusius lietuvius. Manuel Rosa knygos „Columbus the Untold Story“ pristatymas Lemonto bendruomenei sužadino žmonių žingeidumą. Gal tikrai Kolumbas turėjo lietuviško karališko kraujo?! Tokiu būdu ir keliama žinojimo ir kultūros bendravimo kokybė.

Daug įdėję pastangų kultūrinėje, istorinėje plotmėje ši organizacija šiuo metu remia dar du projektus. Planuoja sukurti pilną filmą apie partizanus (režisierius Tomas Donela, būsimas pavadinimas „Blood Lands“ ar „Miško broliai“). Jau sukurtas filmas „Ashes in the Snow“, pagal anksčiau minėtą Rūtos Šepetytės romaną. Kaip J. Platakis sakė, kad kuriamas dar vienas filmas pagal S. Šaltenio romaną „Basas ir laimingas“. Remiantis tuo romanu parašytas filmo scenarijus „Barefoot Bishop“.  

Kitais metais ( 2019 ) spalio mėn.19 dieną vyks National Lithuanian American Hall of Fame vakaras kur jau Šlovės Rūmams yra planuojami pristatyti kandidatai.  Komisija dar svarstys kandidatų sąrašą ir spręs. Jon Platakis pasidžiaugė Broniaus Makausko naujai išleista knyga anglų kalba „Lietuvos istorija“. Kaip jis sakė, kad „tai – teisingiausia Lietuvos istorijos versija. Knygos autorius, redaktoriai A. Avižienis ir kiti, vertėjos: Rasa Mažeika ir Karilė Vaitkutė padarė viską įmanoma, kad ši knyga įgytų tikrą istorinę vertę“.

Pasinaudodama puikia proga pakalbinau ir poetę Sandra Avižienytę. Susidarė unikali galimybė pažvelgti į Sandros Avižienytės poeziją. Sandra yra baigusi Mykolo Riomerio universitetą Vilniuje, kur įgijo teisės mokslų bakalauro laipsnį ir University of Baltimore. Čia ji mokslus baigė aukščiausiu pagyrimu (Magnum Cum Laude)

„Aš ateinu, pasilieku ir gyvenu tavaisiais žodžiais“ – su ilgesiu tėvynei, gamtai, žmonėms, pasauliui dėlioja nuostabiai įtaigius ir labai reikšmingus žodžius Sandra Avižienytė savo eilėraščių posmuose. Ji tiesmukiška, teisinga, eina pirmyn, nėra laiko eiti ratais. „Jei sustosi ir sudėsi rankas, dar mąstysi apie ateitį...Nėra laiko, nėra ko sugrąžinti, gyvenimas sparčiai juda į priekį.

Esu netekusi gyvenime labai brangaus žmogaus, labai sudėtinga buvo tai suvokti. Todėl dabar galvoju, kad nėra prasmės eikvoti laiko, kurio šitaip nevertina žmonės“, – kalbėjo Sandra.

„Žmogus yra ne vien pareigos, kurios jį stumia į priekį, valdo, eikvoja, verčia kovoti su įsivaizduojamais malūnais. Pareigos žmogui vertės neprideda, tik – atsakomybę.  Poezija – tai ilgas kūrybinis procesas. Bendraujant atiduodi visą save, nuoširdumą, džiaugsmą, lūkesčius, svajones, susižavėjimą. Nustembi, kad posmai liejasi, čiurlena lyg upelis, tęsiasi gija tarp būto ir būsimo. Tarp minčių, giesmės, skraidymo drugeliu, liūdesio, nostalgijos, prisiminimų džiaugsmo, ryto, dienos, vakaro, saulės.“.

„Ir jei ne vėjas, ne lietus, kuris nuplauna purvą, ir jei ne saulė, kuri prikelia gėles, Žmogus skambėtų tarsi tuščias skilęs indas, savyje nebesulaikantis vandens“- rašo savo posmuose Sandra. Kaip išlikti savimi, kaip pakilti aukščiausia poezijos gaida, aukštinant Žmogų, Tėvynę Lietuvą, jos gamtą upelius, ežerus, upes, kalvas ir piliakalnius. Tiek daug giedros, tiek daug „minčių lietaus“, nubudimo, aistros pasiaukojamai gyventi... Sandra rašo eilėraščius: „Ramunės burtai“, „Apie gyvenimo sprendimus“, „Bažnyčioje“ ir kt. Ieško savęs, suranda gyvenimo tėkmę ir prasmę savo šeimoje, nuostabiuose vaikuose, ir besiliejančiuose posmuose – kūryboje. Juk poezija yra gyvas dalykas. Daugumoje kurdama eilėraščius Sandra naudoja tam tikrą eiliavimo techniką – eilėraščio mintis baigiasi jau trečioje eilėraščio eilutėje. Mintis lūžta pirmame stulpelyje ir eina iki paskutinės eilutės. Sandros posmai, jų eiliavimas, rimavimas labai tinka kurti dainoms. Rimantas Požemeckas pagal jos eilėraščius yra sukūręs 19 dainų.

Vygandas Kazlauskas su daina „Susitikimas“ Lietuvos Radijo naujos dainos Šimtmečio konkurse laimėjo pirmą vietą pagal S. Avižienytės eiles. Šių dviejų kūrėjų pažintis prasidėjo seniai – prieš 15 metų. Jį patraukė, Sandros Avižienytės nuotrauka poezijos leidinio viršelyje. Nustebino, kad moteris rašo apie save visai ne moteriška gimine – „miesto vaikas užaugęs ant asfalto“... Iš jos 60 eilėraščių tada sukūrė 12 dainų, iš jų – 8 buvo išverstos į prancūzų kalbą. Sandrai teko daug kur gyventi...  Gyvendama, bendraudama, keliaudama ji stebėjo žmones, jie įkvėpė ją kurti naujus posmus, naujom tikslingom temom. Ji turi labai daug ką pasakyti žmonėms, išreiškia savo sielos gelmes per pasaulio vystymosi reiškinius, per žmogaus būtį, patirtį, pergyvenimus. Ji savo posmais mums priartina laiką ir svajones. Ji yra jautri, nuoširdi reikli sau ir kitiems, reikli ne tik kūryboje, bet ir gyvenime. Sandra Avižienytė dalyvavo daugelyje savo knygų pristatymų. Ji yra išleidusi keturias poezijos knygas. Ji žino: jei yra sukurtas naujas posmas, bus ir nauja daina.  

Sandra labai žavisi ir vertina Pauliaus Širvio (nuostabus eil. „Palik tik dainą“) kūrybą.  Jai labai patinka Bernardo Brazdžionio, Kazio Bradūno, Vytauto Mačernio, Nyka Niliūno literatūrinis palikimas. Jie visi artimi Sandros sielai. Eiles ji pradėjo kurti būdama 16 metų. Jau 1999 metais sudarė savo pirmąją eilėraščių knygą. Rašė apie viską, kas aktualu jai ir žmonėms.  

Besikalbant nutariau paklausti kaip ji paaiškintų, kas yra meilė, plačiąja prasme? „Vaikai – tai besąlygiška mano meilė jiems. Meilė tarp dviejų žmonių – tai žinojimas, kas beatsitiktų, priimti tą žmogų koks jis yra. Juk būdamas kartu augi su juo, nori tų pačių ar skirtingų dalykų, tik bendroje plotmėje. Bendri pomėgiai, buvimas kartu, džiaugsmas, kad esi suvoktas, suprastas, papildytas žmogus. Jei ko nors noriu ir negaliu turėti, tada atsisakau – paleidžiu – bet kokia kaina“. Asmeniniai norai neužgožia jos asmenybės. „Nesvarbu kur esi ir ką darai, dienos gale grįžti namo.  Asmeniški interesai negali tapti aukščiau visų elementarių dalykų. Laimė – juk negali susikaupti į finansinę karjerą, negali vien savęs realizuoti į darbą. Yra aukštesni dalykai; supratimas, būti savimi, būti kartu, džiaugtis vaikais, kurti jiems ateitį“.  Sandra rašo tada kada ji nori. Poezija jai yra neatsiejamas dalykas. Kiekvienas jos eilėraštis turi tęstinumą. Ji siekia savo posmais, kad būdamas renginyje, poezijos vakare žmogus išsineštų tam tikrą jausmą ir sukeltų emocijas. Netgi būdamas kitoje situacijoje prisimintų tas emocijas, kurias išsinešė. Žodžiai yra sakomi su priežastimi, „jei daliniesi juos su savimi ir kitais, supranti, pasiekei esybės gelmes, gal netgi užvirei kraują“... Vilniuje, Alytuje, Šiauliuose skambėjo jos eilėraščiai virtę dainomis: „Atleisk“, „Aš perplauksiu debesiu“. Nors eilėraštyje Sandra rašė „aš neperplauksiu“, o dainoje skambėjo iš neigiamybių žodžiai virtę teigiamybėmis. Jos širdis gimtinėje džiaugėsi lietuvių imlumu, svetingumu, pagarba. Kada jos poezijos knygų pristatymų vakaruose buvo užpildytos kultūros namų ar mokyklų sales ir juose dalyvavo miesto meras, pavaduotojai, mokytojai, studentai, jaunuomenė. Renginyje vykusiame 2017 m. balandžio mėn. 22 d. Vilniuje, Martyno Mažvydo bibliotekoje dalyvavo daug pasaulio bendruomenės narių. Dar tada Dalia Henke, išklausiusi S. Avižienytės posmų, patvirtino, kad išeivijoje esančius kūrėjus turime tausoti, remti ir džiaugtis jų naujais darbais.

Sandros svajonė yra sustabdyti laiką, pakilti savo kūryba ir pasiaukojimu žmonėms virš svajonės, virš debesų, virš laiko, pamatyti save kito žmogaus akimis, „jei galėčiau, išmokčiau skraidyti ir pakilčiau virš savo lemties“... – sakė ji.  

Sandra Avižienytė ir jau minėti atlikėjai tuoj po šito koncerto, spalio 8 dieną išvyks į Australiją. Didelis džiaugsmas, kad lietuviai iš Amerikos pristatys lietuvių poeziją, literatūrą, muziką, dainą ir istoriją Australijoje gyvenantiems lietuviams.

Ačiū pašnekovams už pokalbį ir linkiu Jums visiems naujų kūrybinių lobių ir kuo geriausios kloties.

Marija Boharevičienė, LUMA narė