Nuo JAV vadovaujamos karinės kampanijos prieš „Islamo valstybę“ (IS) Sirijoje ir Irake pradžios, tose šalyse smarkiai išaugo civilių žūčių skaičius, o beveik 60 proc. oficialiai patvirtintų mirčių per praėjusių trejų metų laikotarpį buvo užfiksuota per pirmuosius tris Donaldo Trumpo prezidentavimo mėnesius.
JAV centrinis kariuomenės štabas iki balandžio pabaigos priskyrė 484 civilių žūtis koalicijos antskrydžiams, kurie yra vykdomi kaip dalis operacijos „Įgimtas ryžtas“ (angl. Inherent Resolve), prasidėjusios 2014 m. rugpjūtį. Dar vasario pradžioje tas skaičius siekė 199.
Į galutinį civilių aukų skaičių įtraukiamos tik žūtys per tokius incidentus, kuriuos JAV kariuomenė turėjo galimybę ištirti ir patvirtinti. Tikrasis skaičius greičiausiai yra kur kas aukštesnis, bei kasdien didėja, ir toliau tebesitęsiant lemiamam mūšiui dėl tankiai apgyvendinto vakarų Mosulo kontrolės perėmimo iš „Islamo valstybės“ Irake bei šią savaitę prasidėjus kovai dėl Rakos tvirtovės Sirijoje.
„Airways“, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi žmogaus teisių stebėjimo organizacija, skaičiuoja, kad per koalicijos antskrydžius galėjo žūti jau daugiau kaip 3 800 civilių.
JAV centrinio kariuomenės štabo atstovas sakė, kad tokį staigų aukų skaičiaus padidėjimą per paskutinius kelis mėnesius lėmė vienintelis incidentas kovo 17-ąją, kai Mosule buvo susprogdintas pastatas, kuriame slėpėsi du IS snaiperiai. Pastatas sugriuvo ir nusinešė 105 civilių gyvybes. Atstovas taip pat sakė, kad prie bendro civilių aukų skaičiaus balandį buvo pridėta ir 80 per ankstesnius incidentus įvykusių ir tik vėliau patvirtintų mirčių.
Tačiau žmogaus teisių aktyvistai ir kiti stebėtojai atkreipia dėmesį ir į kitus faktorius, rodančius, kad civilių žūtys per kovos su islamistais kampaniją greičiausiai ir toliau išliks dažnos. Vienas tų faktorių yra paskutinių Baracko Obamos vadovavimo savaičių palikimas, kuomet buvo pakeistos taikinių nustatymo procedūros, pašalinant anksčiau galiojusį reikalavimą kiekvieną tokį taikinį patvirtinti centriniame štabe Bagdade. Tai lėmė, kad dabar Irako pajėgos, kovojančios ant žemės, gali išsikviesti pagalbą oru iš koalicijos narių, kurių lėktuvai patruliuoja tose vietose, ir joms nebereikia gauti atskiro koalicijos centrinės valdžios patvirtinimo.
Nors koalicijai vadovauja Jungtinės Valstijos, jai taip pat priklauso Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Kanada, Australija, Danija ir Jordanija, o Saudo Arabija, Turkija ir Jungtiniai Arabų Emyratai dalyvauja oro antskrydžiuose Sirijoje.
Šie procedūriniai pokyčiai gruodžio mėnesį, pasak Belkis Wille, žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ atstovės Bagdade, „lėmė greitesnį reakcijos laiką, tačiau taip pat paliko erdvės didesniam skaičiui klaidų“. Organizacija jau ragina grąžinti senąsias procedūras ar sukurti naujas, bet griežtesnes.
Kitas civilių aukų skaičiaus augimo faktorius yra intensyviai stiprėjanti kova dėl Mosulo, kur Irako pajėgos, remiamos koalicijos oro antskrydžių, stojo akistaton su IS kovotojais, užsibarikadavusiais miesto vakarinėje dalyje, kur taip pat gyvena apie 200 000 civilių, kurie neretai islamistų yra panaudojami kaip gyvi skydai.
Išanalizavusi 380 bombų sprogimų vietų vakarų Mosule kovą ir balandį, organizacija „Human Rights Watch“ skelbia, jog koalicijai dabar tapo įprasta naudoti 500-1 000 svarų sveriančias bombas su kur kas didesniais ir ne tokiais tiksliais užtaisais kaip naudotos anksčiau, kurios buvo kur kas tikslesnės. Be to, antžeminės pajėgos naudoja daugiau minosvaidžių, o kai kurie Irako kariniai daliniai pasitelkia ir itin netaiklias savadarbes raketas.
Dar daugiau, nors JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas tai neigia, Užsienio reikalų tarybos (angl. Council of Foreign Relations) mokslinis bendradarbis Micah Zenko sako, jog yra įrodymų, kad dabar koalicijos oro antskrydžius gali patvirtinti ir pulkininkas, o ne aukštesnio rango generolas, kaip buvo iki šių metų.
„Arčiau kovos lauko esantys asmenys yra labiau linkę leisti panaudoti mirtiną jėgą ir mažiau linkę laikytis vertybėmis pagrįsto metodo“, - sako Zenko.
