Organizacijos išleistoje ataskaitoje aprašomi taip vadinami „susitaikymo“ susitarimai tarp Assado režimo ir opozicijos Alepe, Homse ir Darajoje, o taip pat susitarimas, į kurį buvo įtraukti keturi apgultyje atsidūrę miestai, du priklausantys vyriausybei ir du – sukilėliams, kurie lėmė dešimčių tūkstančių žmonių išvarymą iš namų per kelis metus trunkančias apgultis ir bombardavimus.
Nors ataskaitoje skelbiama, kad visos konflikto pusės pažeidė tarptautinę teisę, „Amnesty International“ pažymi, kad šalies režimo strategija atkirsti civilių prieigą prie gyvybiškai būtinų maisto ir vaistų atsargų bei tuo pat metu vykdomos bombardavimo kampanijos prilygsta karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmogiškumui.
„Iš esmės, šie susitarimai leido vyriausybei perimti teritorijų kontrolę pirmiausia per badą, o tada per jos valdymą atmetusių gyventojų pašalinimą“, - rašoma ataskaitoje.
Aktyvistai mano, kad daugiau nei 500 000 žmonių vis dar yra įkalinti apgultuose miestuose Sirijoje. Dėmesys į jų kančias buvo atkreiptas praėjusį mėnesį, paviešinus nuotraukas, kuriose užfiksuota bado išsekinta mergytė opozicijos kontroliuojamame Gutos mieste netoli šalies sostinės Damasko. Jos mama negalėjo jos išmaitinti, nes prieigos prie maisto trūkumas lėmė, kad moteris buvo pernelyg silpna maitinti krūtimi, ir kūdikis galiausiai mirė.
Aukšto rango Jungtinių Tautų pareigūnas praėjusios savaitės pabaigoje sakė, kad 400 000 Gutos gyventojų yra atsidūrę ant „visiškos katastrofos“ ribos dėl humanitarinės prieigos trūkumo. „Jaučiuosi taip, lyg dabar ir vėl būtume grįžę į pačias juodžiausias šio konflikto dienas“, - sakė Janas Egelandas, JT pasiuntinio Sirijoje vyriausias patarėjas.
„Amnesty International“ ataskaitoje iš arčiau pažvelgiama į apgultis ir evakuacijų susitarimus Darajos mieste netoli Damasko, Alepe, Homso priemiestyje al Vaere, bei Madajos, Zabadanio, Kefrajos ir Fujos miestuose, kurie buvo pasirašyti tarp 2016 m. rugpjūčio ir 2017 m. kovo. Organizacija taip pat apklausė 134 žmones, įskaitant iš namų išvarytus tų miestų gyventojus, JT pareigūnus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus.
Ataskaita atskleidžia, kad Sirijos vyriausybė apribojo humanitarinę ir medicininę pagalbą, tuo pačiu vykdydama išpuolius prieš civilius, ligonines, turgavietes ir privačius namus. Visi šie veiksmai yra prilyginami karo nusikaltimams. Tuo tarpu apgultys, neteisėti žudymai ir priverstiniai iškeldinimai yra laikomi „sistemiška ir plataus masto“ ataka prieš civilių populiaciją ir nusikaltimu žmogiškumui.
„Amnesty International“ taip pat kaltina sukilėlius, apsupusius Fujos ir Kefrajos miestus, užblokavus jų gyventojams prieigą prie humanitarinės pagalbos ir vykdant bombardavimus civilių gyvenamuose rajonuose. Šios atakos taip pat prilyginamos karo nusikaltimams.
Sirijos vyriausybė savo prieštaringai vertinamus susitarimus evakuoti civilius apgultose sukilėlių kontroliuojamose vietose vadina „susitaikymo“ sutartimis. Nors humanitarinės pagalbos pareigūnai sutinka, kad evakuacijos padeda išgelbėti žmonių gyvybes, kurioms kiltų pavojus per tolimesnius susirėmimus, jie atkreipia dėmesį į tai, kad tik nedaugelis gyventojų turi pasirinkimo laisvę palikti savo namus, ir priešingu atveju susiduria su neteisėtos bausmės, paėmimo į kariuomenę ar kitokia grėsme.
Daugybe atvejų, apgultyje esančiuose miestuose gyvenę civiliai sakė, kad jie buvo priversti maitintis žole arba virintu vandeniu su prieskoniais, laukdami humanitarinės pagalbos iš JT sandėlių, esančių vos už kelių mylių nuo jų gyvenamų vietų.
Vienas vyras, cituojamas ataskaitoje, pavadino savo gyvenimą apsuptame Darajos mieste kaip gyvenimą „akmens amžiaus sąlygomis“. Palydovinės nuotraukos patvirtina, kad Assadui lojalios pajėgos sudegino miestą supančius javų laukus ir taip pat atkirto prieigą prie humanitarinės pagalbos.
