Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba nutarė šių metų Pasaulio lietuvių vienybės dieną paminėti liepos 17-ąją atidengdama stogastulpį 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos gimtinėje, Ukmergės rajono Užugirio (A. Smetonos) dvaro teritorijoje. Stogastulpis įprasmina mūsų solidarumą su Tėvyne ir vienybę su tauta bei Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo pradžią. Stogastulpio autorius – tautodailininkas, Kolumbijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Aleksas Eugenijus Kulvietis.
A. E. Kulvietis su žmona 2009 m.[/caption]
„Labai smagu, kad PLB pirmininkų suvažiavimas vyks Ukmergėje, mieste, kuris man yra labai svarbus ir susijęs su mano praeitimi“, – sako savamokslis tapytojas ir kryždirbys Alekas Eugenijus Kulvietis, gimęs ir augęs Medeljine (Medellin), Kolumbijoje, kur 1995 m. baigė universitetinio koledžo bakalauro studijas.
2001 m. Popiežiškajame Bolivaro universitete (Universidad Pontificia Bolivariana, UPB) A. E. Kulvietis įgijo ekonomisto išsilavinimą. Nuo 2004 m. autorius gyvena Kretingoje. Klaipėdos universitete įgijo baltų kalbotyros magistro laipsnį. Tame pačiame universitete, Socialinių mokslų kolegijoje, Lietuvos jūreivystės aukštojoje mokykloje ir privačiose kalbų mokyklose A. E. Kulvietis dėsto ispanų kalbą.
Lietuvoje po pirmojo apsilankymo 2002-aisiais savo kryžius Aleksas Kulvietis eksponavo jau 8 kartus. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija A. E. Kulviečio parodas 2002-aisiais buvo įtraukę į 2001 m. pradėtą kryždirbystės ir jos simbolikos propagavimo programą, UNESCO pripažinus lietuvišką kryždirbystę žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.
Pirmas tokio dydžio kryžius buvo pastatytas Medeljine, 1999m.[/caption]
„Nuo tada, kai atvažiavau į Lietuvą pirmą kartą 2002 metais, esu pristatomas kaip kryždirbys iš Pietų Amerikos, – pasakoja A. E. Kulvietis. – Atsivežiau tąsyk kryželių, kuriuos padariau savo gimtinėje, kolekciją. Juos eksponavau prieš kelionę Kolumbijoje, Medeljino mieste. Ta paroda padėjo man suburti ir atgaivinti lietuvių bendruomenę. Atsivežiau tuos kryžiukus į Lietuvą, ir, net man neįtardamas, pataikiau „į dešimtuką“, mat tie metai UNESCO buvo paskelbti kryždirbystės metais. Taigi mano kryželiai buvo eksponuoti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio meno muziejuje, Klaipėdos universitete, UNESCO galerijoje Vilniuje. Parodos sulaukė didžiulio dėmesio. Pasirodė publikacijos beveik visuose tų dienų dienraščiuose. Grįžau į Kolumbiją palikęs savo kryžius Lietuvoje.“
Nuo tada, kai atvažiavau į Lietuvą pirmą kartą 2002 metais, esu pristatomas kaip kryždirbys iš Pietų Amerikos, – pasakoja A. E. Kulvietis. – Atsivežiau tąsyk kryželių, kuriuos padariau savo gimtinėje, kolekciją. Juos eksponavau prieš kelionę Kolumbijoje, Medeljino mieste. Ta paroda padėjo man suburti ir atgaivinti lietuvių bendruomenę.
A. E. Kulvietis tyrinėja savo senelio Eugenijaus Ginvill-Kulviečio (1883–1959), Petrapilyje baigusio karališkąją meno mokyklą, palikimą, rengia jo tapybos parodas. E. Kulvietis gimė 1883 m. Alančių dvare, Panevėžio rajone. Baigęs Rygos gimnaziją, mokėsi Peterburge, Draugijos dailei skatinti mokykloje, studijavo Peterburgo dailės akademijoje, lankė natiurmorto studiją. Dalyvavo Rusijos ir Japonijos kare, vėliau Pirmajame pasauliniame kare. 1910–1914 m. gyveno Čikagoje, dirbo fotografu, rengė tapybos parodas. 1918 m. grįžo į Lietuvą, nuo 1922 m. dėstė piešimą Ukmergės gimnazijoje. 1944 m. emigravo iš Lietuvos, apsigyveno Kolumbijoje. Mirė 1959 m. Medeljine.
„Eugenijus Kulvietis, mano senelis, buvo tapytojas, bet kaip dailininkas eksperimentavo ir su tautodaile, taigi, kryžių skulptūrėlės praturtino jo menišką sielą. Jis buvo mano įkvėpėjas.“
Autoriaus dovana[/caption]
„Kai antrą kartą grįžau į Lietuvą, – prisimena A. E. Kulvietis, – nutaręs pasilikti protėvių žemėje, keliavau su savo paroda po įvairius Lietuvos miestus. Pasvalys, Telšiai, Jonava, Kretinga (vieną kartą Kretingos krašto muziejuje, vieną – bažnyčioje). Visas parodas rengiau savo lėšomis draugų padedamas. Visos jos sulaukė daug dėmesio ir gerų atsiliepimų.“
Autorius yra padaręs nemažai ir didelių – 2 ir 3,5 m – kryžių. Jie puošia Kolumbijos lietuvių namus ir sodybas. Keletas sukurta Lietuvoje. 3 m aukščio stogastulpis, pastatytas kartu su lietuvių kalbos Klaipėdos universitete besimokančiais užsieniečiais studentais, stovi autoriaus kieme.
„Nors esu padaręs ir keletą didelių kryžių (vienas iš jų stovi Kryžių kalne), parodoje eksponuojami kryželiai yra neaukšti – apie keturiasdešimties centimetrų aukščio. Visi jie turi savo proporcijas, atitinkančias aukštaičių (mano senelis ir įkvėpėjas buvo kilęs iš Ukmergės apylinkių) tradicinius kryžius, stogastulpius ir koplytstulpius. Visi padaryti iš natūralaus medžio. Vienų detalių vaizdiniai paimti iš senelio eskizų ir kelių išlikusių tėvų namuose, Kolumbijoje, pavyzdžių, kitų – sugalvoti mano paties.“
Kryžių kalne pastatytas kryžius[/caption]
Pasak Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus surengtos keliaujančios parodos kuratorės Rūtos Samuolytės, „trečiosios kartos lietuvio Alekso Eugenijaus Kulviečio-Suareso drožti kryžiai ir koplytstulpiai yra unikalus lietuviškos kryždirbystės tradicijos tąsos pavyzdys. Apie 70 pastatomų 40 cm aukščio kryžių Kolumbijoje yra sukurti pagal mažosios architektūros tipus, publikuotus 1930 metais Pauliaus Galaunės knygoje „Lietuvių liaudies menas“. Juos drožė ir autoriaus senelis, lietuvių išeivis tapytojas Eugenijus Ginvill-Kulvietis, tačiau autentiškus lietuviškus kryžius Aleksas pamatė tik pirmą kartą lankydamasis Lietuvoje.“
„Senelis tokio tipo kryžius gaminti ir pardavinėti pradėjo gyvendamas karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. – pasakoja kryždirbys. – Turiu keletą nuotraukų, kad senelis taip pat su savo kryžiais dalyvavo parodoje Roitlingene (Reutlingen), atstovaudamas Lietuvos menui, ir Čikagoje (nors buvo tapytojas, į nacionalinę dailės chrestomatiją įėjęs kaip tapytojas natiurmortų meistras). Manau, kad mano senelis buvo vienas iš tokio pobūdžio, galima sakyti, „išeiviškų lietuviškų kryžių“ kūrėjų ir propaguotojų, leidžiančių tiems, kurie gyvena toli nuo Lietuvos, turėti miniatiūrinę namų peizažo kopiją toli nuo tėvynės. Taigi, mano idėja yra atnaujinti lietuviškų kryžių kelionę po pasaulį, supažindinant su šiuo paveldu lietuvių išeivių vaikus ir vaikaičius. O tą kelionės pradžią geriausiai įprasmintų paroda Ukmergės muziejuje ir mano senelio gimtosiose apylinkėse. Labiausiai tam tiktų Prezidento Smetonos, mano senelio kaimyno, dvaro kampelyje pastatytas stogastulpis. Jį galėčiau padaryti su PLB finansine pagalba ir visi drauge pastatytume PLB suvažiavimo metu.“
A. Šliupaitė su E. Kulviečio kryželiais[/caption]
Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba maloniai kviečia ir prašo savo auka prisidėti prie stogastulpio pastatymo. Dėl detalios informacijos prašome rašyti el. paštu plbav@lrs.lt.
Dalia Shilas, PLB valdybos Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė
„Pasaulio lietuvis“
