Šiais metais daug diskusijų kelia faktas, kad premijos dažniausiai atitenka baltiesiems vyrams. Pasak LRT RADIJO bendradarbės Švedijoje Vaidos Meidutės-Strazdauskienės, dar šią žiemą premijų skyrimo komitetas ketina ieškoti būdų, kaip nominuoti daugiau moterų, tačiau skiriant premijas vis tiek ketinama atsižvelgti į nuveiktų darbų svarumą.

„Jau vasario mėnesį komitetas svarstys, kokiu būdu gali pažvelgti labiau į tą įvairovę. Viena aišku – tai apsiribos vien tuo, kad kuo daugiau moterų būtų įtraukta į sąrašą žmonių, kurie turi galią nominuoti laureatą. Bet tai neturės įtakos tam, kad laimėtojų moterų būtų daugiau. Bus žiūrima tik į mokslo pasiekimus, nepriklausomai nuo žmogaus lyties, tautybės, amžiaus, religijos ar dar kažko“, – sako V. Meidutė-Strazdauskienė.

Pradėdamas ceremoniją Nobelio fondo valdybos pirmininkas Carlas-Henrikas Heldinas pažymėjo, kad principai, išsakyti Alfredo Nobelio testamente, aktualūs ir šiandien. „Humanistinės vertybės, kritinis mąstymas, mokslinių faktų ir žinių paieškos turi būti mūsų veiksmų ir sprendimų pagrindas – tiek mūsų asmeniniame gyvenime, tiek politikos ir verslo srityse“, – sakė jis.

Po atitinkamo Nobelio komiteto pirmininko įžanginio žodžio laureatai ėjo į sceną, pagal tradiciją papuoštą tūkstančiais gyvų gėlių, kur iš karaliaus rankų atsiėmė aukso medalius ir individualius diplomus.

Nobelio fiziologijos ir medicinos premija įteikta JAV biologams Jeffrey Hallui, Michaelui Rosbashui ir Michaelui Youngui, atradusiems vadinamojo biologinio laikrodžio mechanizmą, kuris veikia beveik visose gyvose ląstelėse.

Nobelio fizikos premijos laureatais tapo amerikiečiai Raineris Weissas, Barry Barishas ir Kipas Thorne`as. Apdovanojimas jiems įteiktas už esminį indėlį į LIGO projektą ir gravitacinių bangų tyrimus.

Nobelio chemijos premiją atsiėmė šveicaras Jacques Dubochet, Jungtinėse Valstijose gyvenantis vokiečių kilmės mokslininkas Joachimas Frankas ir škotas Richardas Hendersonas. Jie įvertinti už krioelektroninės mikroskopijos metodo plėtojimą.

Nobelio literatūros premija įteikta japonų kilmės britų rašytojui Kazuo Ishiguro. Rašytojas geriausiai žinomas kaip romano „Dienos likučiai“ (The Remains of the Day) autorius.

Nobelio ekonomikos premija įteikta amerikiečiui Richardui H. Thaleriui už jo novatorišką darbą mažinant atotrūkį tarp ekonomikos ir psichologijos.

Nobelio medaliai su premijos steigėjo profiliu pagaminti iš 18 karatų aukso. Jie sveria po 175 gramus.