Koronavirusas smogia širdžiai
Koronaviruso COVID-19 sukeltas pasekmes gyventojai gali jausti dar ne vieną dešimtmetį. „Ilgalaikis priverstinis karantinas, ribotas fizinis aktyvumas ir neteisinga mityba gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų protrūkį, jei žmonės nesirūpins jų prevencija“, - sako gydytoja kardiologė Milda Kovaitė.

Kaip su vaikais kalbėtis apie koronavirusą
Koronaviruso pandemijos pasekmėms ir toliau braunantis į mūsų kasdienį gyvenimą, gali būti sunku išlaikyti blaivų protą ir nepasiduoti panikai, karštligiškai kapanojantis tarp įvairių daugumą žmonių šiuo metu kamuojančių klausimų ir rūpesčių. Deja, tai galioja ir vaikams. Mažesni vaikai geba jausti tėvų ar globėjų nerimą, o vyresni vaikai jau ir patys šiek tiek suvokia, kad vyksta jų šeimose ir aplinkui. Patys kasdien kovodami su streso našta, mes dažnai nežinome, kaip nuo nereikalingų neigiamų emocijų apsaugoti savo atžalas. Į pagalbą mums ateina tradicinė kinų medicina, kuri gali pagelbėti ne tik mūsų vaikams, bet ir mums patiems.

Maisto spalvos daro įtaką gerai savijautai
Kas dažniau atsiduria jūsų lėkštėje – raudonas pomidoras, žalias agurkas ar oranžinė morka? Maisto spalva ne mažiau svarbi savybė nei jo skonis ar kvapas. Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad spalvos lėkštėje daro įtaką ir mūsų emocijoms, ir dvasinei būklei. Taip pat tam tikros spalvos produktai pasižymi konkrečiais vitaminais ir mineralais.

7 ligos, kurios labiausiai kamuoja žmones su antsvoriu
Lieknėjimas siejamas su grožio kultu, tačiau tai netūrėtų būti prioritetas. Ar dažnai pagalvoji, kad pirmiausia svorio metimas tai būdas išlaikyti gerą savijautą? Apkūnumas nėra tik estetikos problema. Didesnis antsvoris anksčiau ar vėliau tampa kai kurių ligų priežastimi. Beje, dažniausiai tų ligų pradžios net nepastebime. Atrodo, kad jautiesi puikiai, o paskui tarsi iš niekur ima ir užgriūva sveikatos problemos. Štai 7 ligos, kurios dažniausiai išsivysto, jei yra didelis antsvoris.

Kaip ištverti nerimą visuotinės panikos akivaizdoje
Kai tenka prisitaikyti prie greitai besikeičiančių gyvenimo aplinkybių ir išskirtinių įvykių – natūralu patirti nerimą, baimę. Situaciją sunkina tai, kad tokiam ypatingam laikui, kokį išgyvename dabar, vargiai galima pasiruošti. Bet visgi yra būdų šį laiką priimti ramiau, objektyviau, mažiau pakenkiant sau ir aplinkiniams. Galų gale, tai yra galimybė mokytis būti su gyvenimo neapibrėžtumu, nesaugumu, kuris visuomet šalia, ir proga kiekvienam iš mūsų paaugti savo žmogiškumu – mokytis empatijos, solidarumo, bendruomeniško atsidavimo, gyvenimo ne tik sau, bet ir kitam.

Sportas namuose padės stiprinti ir imunitetą
Dėl karantino uždarius sporto klubus ir grupines treniruotes, fizinį aktyvumą palaikyti norintys gyventojai ieško būdų treniruotis namuose. Pasak jogos trenerės Linos Jurevičiūtės, sportas namuose ir grupinėse treniruotėse kartu su treneriu skiriasi. Namuose netaisyklingai atliekami pratimai gali būti ne tik neefektyvūs, bet ir žalingi raumenims, sąnariams. Trenerė pataria, kaip sporto ritualus perkelti į namus ir dalinasi jogos asanomis pradedantiesiems.

Neramina koronaviruso plitimo būdai
Nauji keliose šalyse atlikti tyrimai ir didelis koronaviruso protrūkis Masačiusetse verčia suabejoti JAV pareigūnų raminančiais teiginiais apie naujojo viruso plitimo būdus. Minėti pareigūnai pabrėžė, kad virusą platina žmonės, kuriems jau yra pasireiškę ligos simptomai, kaip antai karščiavimas, kosulys ir dusulys. Jei tai tiesa, galime pasidžiaugti, nes akivaizdžiai sergantys žmonės gali būti identifikuoti ir izoliuoti, tokiu būdu lengviau kontroliuojant viruso protrūkį.

Trumpas: JAV suteikė leidimą gydyti COVID-19 vaistais nuo maliarijos
Europos Komisija ketvirtadienį pažadėjo Bendrijoje suformuoti medicininių apsaugos priemonių ir respiratorių strateginį rezervą, kad padėtų valstybėms narėms kovoti su koronaviruso epidemija. Tuo metu JAV suteikė leidimą naudoti maliarijos gydimui skirtą preparatą chlorokiną gydyti naujojo koronaviruso infekcijai COVID-19, ketvirtadienį pranešė prezidentas Donaldas Trumpas.  

3 natūralios priemonės padėsiančios palaikyti imunitetą
Padidėjus įvairių susirgimų rizikai ieškote būdų ją sumažinti? Organizmui bus lengviau, jei, negalėdami skirti pakankami laiko poilsiui, pasitelksite priemones, kurios padės palaikyti imunitetą, grąžins fizinį ir protinį aktyvumą bei sumažins nuovargį. Žemiau pateikiame kelias iš gamtos kilusias priemones, kurios gali padėti sumažinti rizikas jūsų organizmui.

Rankų higiena virusų prevencijai
Visuomenės sveikatos specialistai jau kurį laiką ragina negraibstyti medicininių kaukių, nes jos nesuteikia tinkamos apsaugos nuo virusų. Tačiau kartu primena, kad viena geriausių prevencijos nuo įvairių virusų priemonių – tinkama rankų higiena ir dezinfekcija. Vaistininkė Inga Norkienė atkreipia dėmesį, kad, esant padidėjusiai virusinių infekcijų rizikai, rankas reikėtų plauti kur kas kruopščiau nei tai darome kasdien. Nesant galimybės nusiplauti rankų muilu, jų higiena rekomenduojama palaikyti antiseptinėmis priemonėmis, efektyviai naikinančiomis ligų sukėlėjus.  

LPI ir ŽPV. Kas tai ir kodėl svarbu išsitirti?
Apie lytinių santykių metu pasigautus negalavimus paprastai vengiama kalbėti, delsiama išsitirti. Tačiau toks temos vengimas veda prie rimtų, sunkiai gydomų ligų. Lytiškai plintančiomis infekcijomis – LPI – dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu. Užsikrėtus oralinio sekso metu, šios infekcijos taip pat gali pažeisti burnos ertmę ir gerklę. Nėštumo metu LPI galima užkrėsti dar negimusį kūdikį, taip pat perduoti gimdymo metu. Užsikrečia tiek vyrai, tiek moterys, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamos vietos, etninės grupės ir pajamų.

Rankų priežiūros ABC žiemą
Permainingi orai tampa tikru iššūkiu odai. Nors paprastai rūpinamės veido oda, tačiau nereikėtų pamiršti ir kitų atidengtų kūno vietų – rankų. Šaltuoju metų laikų rankų odos būklė gali žymiai pablogėti – ji sausėja, šerpetoja, darosi šiurkšti, gal atsirasti įtrūkimų. Sveikos odos instituto specialistė, vaistininkė Kristina Lelevičienė sako, kad nereikia ir didelio šalčio, kad rankų oda patirtų stresą. Užtenka drėgnu ir vėjuotu oru pavaikščioti be pirštinių, ir oda praranda savo apsauginį barjerą. Kaip jį atstatyti ir išsaugoti?