Nuo 35 metų - reguliariai tikrintis regėjimą
Akių gydytojai įsitikinę, kad šiandien galima išgydyti 80 proc. regėjimo sutrikimų, tačiau daugelis suskuba savo akių būkle rūpintis tik tuomet, kai pasireiškia pirmieji nemalonūs pojūčiai – sausumas, perštėjimas, vaizdas lyg per rūką. Sveikatos specialistai pataria tikrintis ir stiprinti savo akis reguliariai, nes tai gali padėti išvengti rimtų susirgimų.

Nerimas – kas tai ir kaip su juo kovoti?
Nerimas yra natūrali emocija, kurią patiria visi žmonės. Šios emocijos tikslas – įspėti mus apie potencialų pavojų ateityje. Nerimas yra emocija, kurią lydi dėmesio ir minčių sutelkimas į problemą bei adrenalino reakcija kūne, t. y. tankiau plakanti širdis, padažnėjęs kvėpavimas, įtampa raumenyse. Kada nerimas trukdo? Tada, kai nuo jo kenčia gyvenimo kokybė. Žmogų, galvojantį apie artėjantį egzaminą ir nerimaujantį, ar negaus to klausimo, kuriam dar nepasiruošė, nerimas paskatina pasiruošti visiems klausimams. Bet jeigu žmogus jau pasiruošė visiems klausimams, vakarieniauja su šeima, bet negali ramiai pasikalbėti, nes mintys vis grįžta prie egzamino, tai jau yra trukdymas. Beveik visiems žmonėms kartais truputį trukdo nerimas – pavyzdžiui, prieš atsiskaitymus, darbo pokalbius, pirmą pasimatymą su patinkančiu žmogumi ir t. t. Tai žmogiška ir labai natūralu.

Kaip apsaugoti savo atžalas nuo „alternatyvaus rūkymo“
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Ligų kontrolės ir prevencijos centro spalio 8 d. duomenimis, šalyje dėl su elektroninėmis siejamų plaučių susirgimų nukentėjo 1080 žmonių, užfiksuotos 21 mirtys. Dauguma nukentėjusių garino kanapių aliejų ar THC medžiagų turinčius skysčius, net 70 proc. nukentėjusių – vyrai, 80 proc. nukentėjusių – jaunesni nei 35 metų. Tęsiantis tyrimui mokslininkai išskiria kelias galimas ligų ir mirčių priežastis, tarp jų - kanapių aliejai, pačių „veiperių“ eksperimentai kuriant savadarbius skysčius ir garinami kenksmingi chemikalai.

Joga - papildoma priemonė sergantiems vėžiu
Onkologinė liga - vienas dažniausių susirgimų pasaulyje. Išgirdusieji vėžio diagnozę susiduria su naujais iššūkiais, nežinomybe, nerimu ir baime, o ligos ir gydymo pasekmės gali būti jaučiamos ne tik aktyvaus gydymo laikotarpiu, bet tęstis ir ilgą laiką po gydymo. Dažniausios ilgalaikės pasekmės – tai bloga miego kokybė, su vėžiu susijęs nuovargis, mąstymo funkcijų sutrikimai, ilgalaikis psichologinis stresas, kaulų-raumenų sistemos pažeidimai. Visi šie simptomai gali pasireikšti net ir praėjus keliems mėnesiams ar metams po aktyvaus gydymo ir tęstis gali ilgus metus.

Nauji plaučių susirgimai skatina imtis priemonių
Praėjusį trečiadienį JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) vadovas dr. Norman E. Sharpless kreipėsi į JAV Atstovų rūmų energetikos ir prekybos pakomitetį, atsakingą už elektroninių cigarečių reguliavimą ir su elektroninių cigarečių garinimu susijusių plaučių ligų tyrimą.   Savo kreipimesi jis aptarė tyrimą dėl JAV krečiančių paslaptingų plaučių susirgimų bei tikslus mažinti elektroninių cigarečių populiarumą tarp nepilnamečių.

Maistas, sportas ir... miegas
Sveikas žmogus – laimingas žmogus! Vis dėlto, kaip greitame kasdieninio gyvenimo ritme išsaugoti gerą savijautą ir sveikatą? Tai klausimas anksčiau ar vėliau iškylantis kiekvienam iš mūsų. Atsakymą į jį dažniausiai lydi du patarimai – sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyviam. Tačiau reikia nepamiršti, kad yra ir trečioji, nuo geros savijautos ir sveikatos neatsiejama dalis – kokybiškas miegas.

Atmintinė, kaip nesusirgti
Nors dar visai neseniai mėgavomės tropiniais karščiais, šiai dienai sinoptikų prognozės nebedžiugina – galime tikėtis ir šalnų. Tokie gan staigūs orų pokyčiai – puiki terpė daugintis virusams, o mums – susirgti. Tačiau jaustis gerai turėtume bet kokiu oru, o sustiprinti imunitetą ir užkirsti kelią peršalimui visai nesunku, tereikia vadovautis keliais patarimais.

Ar mus išgelbės 10 000 žingsnių per dieną?
Vasarą daugelis judėjome daugiau: bėgiojome, važiavome dviračiais, šokinėjome per bangas, klajojome po kalnus ir miestus. O štai ruduo, rodos, užprogramuoja kitokiam režimui: sėdėjimui biure bei automobilyje, galbūt tik su vakariniais ištrūkimais į sporto klubą. Kodėl judėjimas mūsų sveikatai gyvybiškai būtinas ir ar gali būti ramūs tie, kam žingsniamatis praneša apie per dieną įveiktus 10 000 žingsnių? Komentuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtikliene.

Skausmo mįslė
Apie skausmo problemą yra daug prirašyta. Tai sritis, kurią tyrinėja praktikuojantys gydytojai ir mokslininkai, psichologai ir romanistai. Skausmu mes vadiname jausmą, kurį patiriame smarkiai užsigavę, nusideginę, ar tada, kai nuo skausmo „plyšta“ galva. Mes taip pat sakome „praradimo skausmas“ ar „širdgėla“, kai mes prarandame mylimus žmones – visa tai patenka į tą patį apibrėžimą.

Išblyškusi oda ir lūžinėjantys nagai gali signalizuoti rimtą ligą
Neretai į lūžinėjančius nagus ar pakitusią odos spalvą numojame ranka ir manome, kad tai nuovargio ar sezonų kaitos pasekmė. Nors dažnu atveju tiek besikeičiančios oro sąlygos, tiek stresas ir nuovargis gali daryti įtaką tokiems išvaizdos pokyčiams, reikėtų atminti, kad jie neretai rodo ir daug rimtesnę ligą – mažakraujystę, arba geležies stokos anemiją. Vaistininkė Inga Norkienė sako, kad anemija išsivystyti gali kiekvienam, nors dažniau pasitaiko merginoms ir moterims, o pagrindinė ją sukelianti priežastis – geležies trūkumas organizme.

Kaip atpažinti diabeto simptomus?
Cukrinis diabetas yra lėtinis, progresuojantis medžiagų apykaitos sutrikimas, kuriam būdingas absoliutus arba santykinis kasos hormono insulino trūkumas. Dėl šio sutrikimo didėja gliukozės kiekis kraujyje. Gydytoja endokrinologė Jelena Vainikonytė-Krištaponė sako, kad dažniausi cukrinio diabeto tipai yra pirmas ir antras. Pirmajam tipui būdingas absoliutus kasos negebėjimas gaminti insulino, o antrajam tipui būdingas progresuojantis insulino trūkumas, bei jo pasisavinimo sutrikimas. Yra ir daugiau specifinių šios ligos tipų, tačiau pastarieji diagnozuojami rečiau.

Atsargiai - netaisyklinga sėdėsena!
Ruduo neatsiejamas nuo mažėjančio judrumo ir didėjančio darbų ir mokslų krūvio. Daugiau laiko praleidžiame palinkę prie kompiuterių ar knygų, pamiršdami, kad per ilgas ir netaisyklingas sėdėjimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų bei tapti lėtinių ligų priežastimi. Kineziterapeutė Santa Povilonytė-Žilinskienė sako, kad didžiausia klaida dirbant kompiuteriu – per ilgas užsisėdėjimas, nekeičiant kūno padėties. Ji dalinasi patarimais, padėsiančiais išvengti netaisyklingos sėdėsenos pasekmių sveikatai.