Alergijos ir astma: ar jums gali padėti akupunktūra?
Įdomus faktas: šiandien jūs iš viso įkvėpsite apie 20 000 kartų. Imkite, ir dabar pat giliai įkvėpkite... ak, kaip gera! Dabar įsivaizduokite, jei tiek kartų įkvėpti reikėtų turint astmą, dūstant, nuolat jaučiantis taip, lyg negalėtumėte pilnai įkvėpti. Tai yra maždaug 1 iš 13 Jungtinių Valstijų gyventojų realybė – tiek žmonių mūsų šalyje kenčia nuo astmos. Gal ir jūs esate vienas iš jų?

Neigiamos emocijos taip pat turi prasmę
Neigiamos ar nemalonios emocijos aplanko kiekvieną. Klaidinga manyti, kad reikėtų jų vengti ar netgi slopinti. Pasak psichologės, dėmesingumo valdymo mokytojos Eglės Masalskienės, visos emocijos, teigiamos ir neigiamos, mums yra reikalingos. Nors emocijų sąmoningai pasirinkti negalime, galime nuspręsti, kaip jas valdysime ir kiek vertėtų tam tikrose situacijose jomis pasikliauti.

Protiniai dantys: šalinti ar palikti?
Penktadaliui žmonių pasisekė – jiems neišdygo protiniai dantys. Tuo tarpu kitiems teks pasirūpinti, kad su šia mūsų organizmo nebūtina dalimi būtų gyvenama taikiai arba atsisveikinta pačiu saugiausiu ir neskausmingu būdu.

„Alaus pilvas“ daug pavojingiau nei apvalaina talija
Pavasarėjant ne vienas apsičiupinėja padidėjusį riebalinį sluoksnį ant pilvo ar kitų kūno vietų ir užsibrėžia tikslą sportuoti, labiau rūpintis mityba ar imtis kitokių veiksmų viršsvoriui mažinti. Nors riebalinis sluoksnis žiemą natūraliai padidėja dėl šilumos poreikio, šie metai išskirtiniai dėl dar vieno tukimą skatinančio veiksnio – karantino, kuris apribojo aktyvų gyvenimo būdą, išbalansavo dienos mitybos režimą. Vaistininkė ir kūno rengybos sportininkė Jūratė Vaičiūnienė įspėja, kad prieš subalansuojant svorį, verta atlikti kūno kompozicijos analizę, nes mažesnis svarstyklių skaičius dar nerodo efektyvaus riebalinio sluoksnio deginimo.

Gydytoja: ausų valymas vatos pagaliukais – nebūtinas
Vatos pagaliukai, higieniniai ar kosmetiniai krapštukai oficialiai beveik niekur nevadinami „ausų krapštukais“, bet būtent taip – pagal dažniausią jų panaudojimo būdą – žinome šias higienos priemones. Tačiau nepaisant ant vatos pagaliukų pakuočių pavaizduotų įspėjimų, kad jų kišimas į ausis – pavojingas, daugybė žmonių juos ir toliau naudoja ausų valymui. Gydytoja otorinolaringologė Vigilija Kuprienė pasakoja, kokios galimos „ausų krapštukų“ naudojimo pasekmės, kodėl visgi reikėtų jų atsisakyti ir kaip tokiu atveju rūpintis savo ausų higiena.

Mažakraujystė – pavasario palydovė
Dienos eina ilgyn, saulės vis daugiau, tačiau jėgų – mažiau, o nuotaika prastėja. Gali būti, kad šie požymiai liudija mažakraujystę. Šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė pataria, kaip išvengti šios ligos, ją atpažinti ir kaip sau padėti susirgus.

Kaip išvengti migrenos
Galvos skausmas trukdo dirbti ir ilsėtis. Todėl ilgai nelaukę griebiamės skausmą malšinančių vaistų. Labai dažnai skausmo priežastis būna kaklo raumenų įtampa, atsirandanti kūnui esant neįprastoje padėtyje. Ji sukelia abipusį, nuolatinį, maudžiantį, bet nepulsuojantį galvos skausmą. Kartais atrodo, kad galva tarsi suspausta. Tuo pačiu metu gali skaudėti ir kaklo bei pečių raumenis. Dažniausiai jie išnyksta savaime per keletą valandų, bet gali trukti ir keletą dienų, priklausomai nuo priežasčių: fizinio ar akių pervargimo, blogos laikysenos, osteochondrozės ar kitų. Raumenų skausmas neretai siejasi su depresija arba emocine įtampa.

Kokia yra dar vieno COVID tikimybė?
Praėjo beveik du dešimtmečiai nuo tada, kai iškilo reali koronaviruso, galinčio pasėti sumaištį mūsų organizme ir sukelti pasaulinę pandemiją, grėsmė. Praėjusiais metais ši grėsmė materializavosi, atsiradus SARS-CoV-2 pavadintai naujai mirtinai šio viruso padermei, rašo „Science Alert“.

Nemaloni liga: kada kreiptis į gydytojus?
Darbas iš namų, nedirbantys sporto klubai ir įvairūs apribojimai per karantiną lemia sėslesnį gyvenimo būdą ir provokuoja ligas. Vaistininkas Rimvydas Blynas pastebi, kad atsiranda vis daugiau hemorojaus simptomais besiskundžiančių pacientų.

Kodėl net ir pavalgius kartais kamuoja alkio jausmas?
Paskendę darbuose ir rūpesčiuose įprantame nuolat užkandžiauti, nors alkio ir nejaučiame. Vis dėlto artėjant pavasariui dažniau susirūpiname savo sveikata, tad daugiau dėmesio pradedame kreipti ir į tai, ką dedame į burną.

Terapinį prietaisą sukūrusiems lietuviams atsiveria pasaulis
Daugiau nei 4% žmonių visame pasaulyje, perkopusių 40 metų ir vyresnių, kenčia nuo esencialinio tremoro – nevalingo rankų drebėjimo. Medicinos technologijų startuolis, įsikūręs Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenėje, šį vasarį įgijo rankų drebėjimą mažinančio medicininio įrenginio CE0197 bei įmonės EN ISO 13485:2016 sertifikatus. Po penkerius metus trukusių produkto prototipavimo ir testavimo etapo, „Vilim ball“ kamuoliukas, kuris dirbtinio intelekto valdomų mechaninių virpesių pagalba sumažina rankų drebėjimą, pradeda oficialią kelionę į Europos ir Azijos rinkas.

Psichologė: „Stresas ir meditacija veikia mūsų smegenis“
Su stresu ir įtampa tam tikromis akimirkomis susiduria kiekvienas žmogus, tačiau retas susimąsto, kas, patiriant šias emocijas, vyksta mūsų smegenyse. Pasak psichologės, dėmesingumo valdymo mokytojos Eglės Masalskienės, smegenyse yra du emocijų keliai – trumpasis ir ilgasis. Trumpuoju keliu impulsai keliauja neužsukdami į smegenų žievę, tad sąmoningumas čia nedalyvauja – reaguojame reaktyviai, kaip gyvūnai. Tuo tarpu ilgasis emocijų kelias užsuka į smegenų žievę, tad tokiu atveju reaguojame sąmoningai. Tai reiškia, jog galime reguliuoti atsirandančias reakcijas, kurios kyla patiriant stresines situacijas.