Negatyvumas kenkia protiniams gebėjimams
Iš prigimties esate pesimistas? Stiklinė jums visada atrodo pusiau tuščia? Žinokite, tai kenkia jūsų smegenims. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad nuolatinės negatyvios mintys vyresniame amžiuje gali būti siejamos su protinių gebėjimų mažėjimu ir didesnėmis dviejų kenksmingų baltymų, atsakingų už Alzheimerio ligos išsivystymą, sankaupomis.

Kokį čiužinį geriausia rinktis?
Šiandien turime galimybę rinktis iš itin plataus, skirtingas problemas spręsti galinčių čiužinių asortimento. Tiesa, platus pasirinkimo spektras neretai tampa rimtu iššūkiu – kaip pasirinkti vieną geriausią ir asmeniškai sau tinkamiausią produktą?

Matuotis kraujospūdį – kaip valytis dantis
Ar žinote koks jūsų kraujospūdis? – klausimas, į kurį atsakymą kiekvienas turėtų reguliariai pasitikrinti. Pasak farmacijos specialistų, kraujospūdžio matavimo dažnumas priklauso nuo savijautos, tačiau vyresniems ir turintiems kraujospūdžio sutrikimų, jį rekomenduojama tikrintis taip pat dažnai kaip ir valytis dantis – du kartus per dieną. Hipertenzija, aukštas kraujospūdis, kankina 1 iš 4 vyrų ir 1 iš 5 moterų – iš viso daugiau nei milijardas žmonių pasaulyje yra išgirdęs šią diagnozę, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija.

Kava ar pasivaikščiojimas: kas suteikia daugiau energijos?
Nuskamba žadintuvas, laikas pradėti naują dieną. Koks pirmas žingsnis? Tikriausiai užsipilti puodelį kavos? Galbūt vietoje to vertėtų pagalvoti apie pasivaikščiojimą rašo „Science Alert“. Kanadoje kava yra antras daugiausia suaugusiųjų vartojamas gėrimas po vandens. Nors kofeinas skatina aktyvumą, energiją ir gerina nuotaiką, ne kiekvienas gali jį vartoti. Kai kurie žmonės jaučia neigiamą kofeino poveikį, pavyzdžiui, padidėjusį nerimą, raumenų drebulį. Taip pat žmonėms, daug vartojantiems kofeino, pasireiškia galvos skausmas, nuovargis ir niūrumas.

Empatija – ar tikrai autistiški žmonės jos neturi?
Autizmo spektro sutrikimą (ASS) turintys asmenys dažnai įvardijami kaip nejautrūs kitų emocijoms, neturintys empatijos. Jų sunkumai tinkamai reaguoti į skirtingas socialines situacijas tapo ne vieno anekdoto pagrindu. Kas už viso to slypi? Ar tikrai autistiški žmonės neturi empatijos, ar tai tik mitas? Ką sako mokslas ir kokios yra asmeninės autistiškų asmenų patirtys?

Baltymų papildai – pinigų švaistymas?
Daugelis mūsų sąmoningai renkamės maisto racioną, kuriame gausu baltymų, valgome specialius, padidintą baltymų kiekį turinčius produktus, tačiau kiek iš tiesų baltymų reikia žmogaus organizmui? Ir ar baltymai iš tikrųjų padeda numesti svorio? Kai kurie ekspertai teigia, kad padidintą baltymų kiekį (ir padidintą kainą) turintys produktai tėra pinigų švaistymas.

Su astma nereikia kovoti, reikia ją priimti ir gydyti
Tyrimai rodo, kad sunkia astma sergantys žmonės susiduria ne tik su ligos sukeltomis sveikatos problemomis, bet ir su dideliais psichologiniais iššūkiais. Šie iššūkiai ir su liga susijusios baimės reiškia, jog astma tikrai nėra gerai kontroliuojama, todėl pacientai visų pirma turėtų kreiptis į savo gydytojus, kurie padės suvaldyti šią ligą. Tačiau psichologė Laima Bulotaitė primena, kad bet kokiomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams ir jų artimiesiems taip pat labai svarbi yra psichologinė pagalba.

Pavojingas ryšys – koronavirusas ir insultas
Koronavirusas, sukeliantis COVID-19, yra nepaprastai klastingas ir pateikė mokslininkams nemalonių siurprizų. JAV medikai, tirdami dėl koronaviruso mirusius žmones, aptiko ryšį tarp viruso infekcijos ir galvos smegenų insulto. O juk ir be grėsmingo COVID-19 poveikio insultas išlieka vienu iš didžiausių pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei.

Jaunus žmones koronavirusas paveikia neįprastai
Medikai turi įtarimų, kad koronavirusas tiesiogiai paveikia ne tik plaučius, bet ir kraujagysles. Susidarantys kraujo krešuliai net ir pačiose smulkiausiose kraujagyslėse sukelia insultus, kai kuriems žmonėms nutirpsta galūnės. JAV gydytojai teigia, kad pandemijos metu insultą patiriančių jaunų žmonių skaičius išaugo net 7 kartus.

Kūno svoris gali nulemti ligos sunkumą
Antsvoris ir nutukimas dažniausiai siejamas su įvairiomis ligomis, įskaitant ir širdies sutrikimus, vėžį bei antrojo tipo cukrinį diabetą. Tyrimai rodo, kad dėl nutukimo žmonės gali sunkiau sirgti ir koronavirusu. Klausimą, kaip nutukę žmonės perserga koronavirusu svarstė jau nemažai ekspertų.

Būsena, į kurią neturėtume žiūrėti abejingai
Pasauliui vis dar gyvenant sukaustytam koronaviruso pandemijos, daugybė žmonių yra priversti išmokti gyventi naujomis aplinkybėmis – tai gali skatinti didesnį ir dažnesnį nerimą. Sveikatos priežiūros specialistai sako, kad į tokią savijautą negalima žiūrėti abejingai, jeigu jaučiate, kad nerimas trukdo įprastam gyvenimui, verta ieškoti būdų, kaip su tuo kovoti.

„Mažos nuodėmės“ ir kiti valgymo ypatumai
Virškinimas prasideda burnoje ir baigiasi žarnyne – šį maždaug 9 metrų taką mūsų organizme turi nukeliauti maistas. Jeigu procesas kurioje nors vietoje sutrinka, iškart pajuntame nemalonius pojūčius. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad vis daugiau žmonių skundžiasi virškinimu, jį palengvinti galime pasirūpindami tinkama mityba. Jeigu įprastai net nesusimąstote apie savo virškinimą, tai, pasak vaistininkės, reiškia, kad jokių sutrikimų neturite, toks ir turėtų būti idealus virškinimas. Vis dėlto, ko gero, daugeliui žmonių yra tekę pavalgius jausti sunkumą, pilvo pūtimą, padidėjusį skrandžio rūgštingumą ar kitus nemalonius pojūčius, pasak J. Juodsnukytės, taip dažniausiai nutinka suvalgius netinkamo maisto arba per didelį jo kiekį.