Kinijos sostinė pirmadienį paskelbė savo pirmąjį „raudonąjį pavojų“ reaguodama į pavojingai padidėjusią oro taršą, o miesto valdžia įspėjo, kad Pekinas bus apgultas smogo nuo antradienio iki ketvirtadienio, kai šalto oro frontas pagaliau turėtų jį išsklaidyti. Šiomis dienomis buvo fiksuojamas didžiausias šių metų smogas, o oro kokybės prietaisai kai kuriose vietose nepajėgė nuskaityti tokių aukštų taršos lygių.
Kinijos vyriausybė jau pasižadėjo kovoti su aplinkos tarša, įskaitant smogu, nuolat dengiančiu daugelį didžiųjų pramoninių miestų po dešimtmečius trukusio nevaržomo ekonominio augimo. Tai ji padarė tuo pat metu, kai Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas įspėjo į Paryžiaus klimato kaitos konferenciją susirinkusius daugiau nei 200 šalių atstovus apie „klimato katastrofą“ ir paragino vyriausybes siekti tvirto susitarimo apriboti globalinį šilimą.
Internete išplatintame pranešime Pekino miesto valdžia raudonojo pavojaus dienomis įsakė sustabdyti visus lauko statybų darbus ir paragino uždaryti mokyklas. Nepaprastoji padėtis, paskelbta praėjus kelioms didelio smogo dienoms, tęsis savaitę ir taip pat apribos kai kurių transporto priemonių naudojimą 22,5 mln. gyventojų turinčiame mieste.
„Statybų atliekų vežimo ir žemės kasimo darbų mašinoms, cemento sunkvežimiams, žvyro transportavimo mašinoms ir kitoms didelėms transporto priemonėms draudžiama važinėti keliais“, - skelbia miesto valdžia.
Lapkričio paskutinįjį savaitgalį jau buvo paskelbtas oranžinis pavojaus lygis. Kinija naudoja prieš dvejus metus priimtą keturių spalvų įspėjimo sistemą, kurioje taip pat yra numatyti geltonieji ir mėlynieji perspėjimai mažesnės taršos sąlygoms. Pekino gyventojai jau kritikuoja valdžią, kuri delsė paskelbti raudonąjį pavojų nepaisant didžiulio smogo, kuris viršijo pavojingus taršos lygius.
Aplinkos apsaugos ministras Chen Jiningas sekmadienį jau prisiekė nubausti agentūras ir pareigūnus už nesugebėjimą greitai įvesti nepaprastos padėties atsako plano.
Kinijos mokslininkai jau yra nustatę taršą kaip pagrindinį nerimo visoje šalyje šaltinį. Nedingstantis smogas atkreipia dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria vyriausybė, bandydama kovoti su tarša, kurią sukelia energetikos pramonė. Kai kuriems fabrikams jau įsakyta sustabdyti savo veiklą.
Vėlyvą pirmadienio vakarą, kai buvo paskelbtas raudonasis pavojus, JAV ambasados oro taršos stebėtojai Pekine pranešė, jog mažyčių kenksmingų dalelių, dar žinomų kaip PM 2.5, sankaupos padidėjo iki 291 mikrogramo kubiniame metre. Po kelių valandų jų lygis kiek nukrito – iki 250, lygio, vis tiek apibūdinamo „labai kenksmingu sveikatai“. Nuodingų dalelių lygiai priemiesčiuose šiuos skaičius dar viršijo kelis kartus. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 25 mg/m3 kaip maksimalų saugų lygį.
Kinijos oro kokybė yra pagrindinis faktorius šalies siekyje pasirašyti naują globalinį susitarimą dėl klimato kaitos. Šalies derybininkai atkreipia dėmesį į vis didėjančias Kinijos investicijas atsinaujinančių energijos šaltinių sektoriuje, tokiu būdu siekiant sumažinti akmens anglies deginimą, ypač miestų vietovėse.
Ypač didelę problemą smogo sąlygomis gyvenantiems Kinijos gyventojams kelia nerimas dėl sveikatos. Oro užterštumas Kinijoje jau lėmė 1,4 mln. priešlaikinių mirčių, skelbia Vokietijos Maxo Plancko instituto atliktas tyrimas, šiais metais pasirodęs žurnale „Nature“.
Aktyvistų teigimu, pavojingų dalelių lygis praėjusį mėnesį pasiekė net 1 400 mg/m3 šiaurės rytiniame Šenjango mieste. Tai buvo didžiausias Kinijoje kada nors užfiksuotas taršos lygis.
Praėjusią savaitę „Greenpeace“ atstovai taip pat paragino šalies vyriausybę paskelbti raudonąjį pavojų ir kituose Kinijos miestuose. Paskutinį kartą tokio lygio pavojus buvo paskelbtas 2013 m. gruodį Nankine.
Tuo tarpu užterštumas šalies sostinėje iš tiesų pagerėjo per pirmuosius 10 šių metų mėnesių lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nors taršos lygiai vis dar dažnai yra aukšti.
Specialistų teigimu, Kinijos pareigūnai anksčiau nerodė noro siekti reikšmingo anglies dvideginio emisijų sumažinimo, tačiau dabar jau supranta, kad šalis privalo sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro. Prezidentas Xi Jinpingas jau pažadėjo imtis veiksmų mažinant Kinijos emisijas, tačiau Kinija vis dar daugiau nei 60 proc. savo energijos gauna iš akmens anglies, nepaisant milžiniškų investicijų į atsinaujinančius energijos šaltinius.
