Po praėjusią savaitę surengtų Turkijos oro antskrydžių prieš kurdų pozicijas šiaurės rytų Sirijoje, Jungtinių Valstijų pajėgos įvertino jiems padarytą žalą kartu su kurdų kovotojų lyderiu.
Abdi Ferhadas Şahinas, dar žinomas kaip Şahinas Cilo, yra vyriausiasis kurdų kovotojų organizacijos PKK vadas, o Turkijos vyriausybės už jo galvą siūlo $1,1 mln.
Nepaisant to, kad tiek Vašingtonas, tiek Ankara jo pajėgas yra įtraukę į teroristinių grupuočių sąrašą, PKK pastaruoju metu tapo itin svarbia JAV kampanijos prieš „Islamo valstybę“ (IS) Sirijoje dalimi. Vis dėlto, mažai kas tikėjosi, JAV kariuomenė rizikuos savo sąjungininkės Turkijos įsiutinimu, garbingai lydėdama Cilo, o ne tučtuojau jį suimdama.
Akivaizdu, kad vienas pavojingiausių pasaulio kampelių – Turkijos ir Sirijos pasienis – keičia valstybių santykius. JAV šarvuočiai šį savaitgalį apgulė pasienio ruožą, sukurdami buferinę zoną tarp turkų šiaurėje ir kurdų pajėgų pietuose.
Nepaisant augančio Turkijos nepasitenkinimo, Vašingtonas ir toliau laiko kurdus nepakeičiamais sąjungininkais numatomoje kovos su IS dalyje – stūmimosi link Rakos miesto.
Turkijos akimis, Donaldo Trumpo administracija turėjo keisti politinę kryptį. Pyktį dėl Baracko Obamos politikos naudoti kurdus kaip JAV kariuomenės skydą kiek sumažino viltys, jog naujasis prezidentas arba pasiųs jų darbą atlikti amerikiečių karius, arba bent jau pasitelks lokalizuotus arabų dalinius, kuriuos bando sutelkti Turkija.
Tačiau JAV ir kurdų partnerystė ne silpstant, o atvirkščiai, stiprėjant, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas grįžo prie ankstesnės savo retorikos – gąsdinimų, jog toks aljansas gali paskatinti kurdus siekti autonomijos ir įpils žibalo į sukilimo liepsnas Turkijos viduje. Kai Turkija praėjusią savaitę atliko savo oro reidą prieš kurdų kovotojų pozicijas, JAV apie tai buvo įspėta likus tik 52 minutėms.
Paklaustas apie vaizdus, kuriuose užfiksuotas kurdų lyderis, lydymas JAV karių, valstybės departamento atstovas Markas Toneris sakė: „Aš tų nuotraukų nemačiau, bet smarkiai abejoju, kad aukšto rango JAV kariuomenės lyderiai bičiuliautųsi ar spaustų ranką PKK lyderiams. Jungtinės Valstijos yra pripažinusios PKK teroristine organizacija.“
Toks situacijos neigimas tik atkreipia dėmesį į dilemą, su kuria dabar susiduria JAV. Amerika yra kritikuojama dėl nuoseklios strategijos Sirijoje ir Irake trūkumo, dėl to, kad per beveik trejus karo su IS metus nesugebėjo suformuoti šturmo būrio, kuris padėtų atkovoti Raką, ir dėl to, kad neturi tolimesnio kovos plano.
Vašingtonas yra pasiuntęs daugiau kaip 500 Amerikos specialiųjų pajėgų karių ir patarėjų padėti Sirijos demokratinėms pajėgoms, pagrindinei šalies sukilėlių koalicijai, kuriai vadovauja nuo PKK atskilusi grupuotė YPG, kuriai priklauso daug buvusių PKK karo vadų, dešimtis metų kovojusių su Turkijos kariuomene.
Irake mažiausiai 5 000 JAV karių padeda Irako kariuomenei kovoje su IS. Pagrindinis jų tikslas dabar yra atkovoti Mosulo miestą; šis mūšis tęsiasi jau septintą mėnesį, vis nepavykstant išstumti islamistų iš jo vakarinės dalies. Po Mosulo sąjungininkai greičiausiai patrauks link Sindžaro kalno – istorinių Irako jazidų etninės mažumos namų. Šimtai tūkstančių jazidų buvo priversti bėgti iš Sindžaro miesto ir aplinkinių vietovių, kai jas 2014 m. rugpjūtį užėmė IS, o daugybė moterų buvo paimtos į vergiją.
Turkijos kariniai lėktuvai taip pat užpuolė Sindžaro kalną praėjusią savaitę, nužudydami penkis pešmergų kovotojus, lojalius Kurdistano regioninei vyriausybei – Ankaros sąjungininkei, perėmusiai Sindžaro miesto kontrolę 2015 m. lapkritį. Ta ataka buvo nukreipta prieš PKK pozicijas, užimtas per praėjusius metus.
Regioninės kariuomenės šaltiniai taip pat skelbia, kad Turkija yra pasiryžusi dar aktyviau griauti JAV planus, nebesitikėdama politinės krypties pokyčių iš Vašingtono: „Jie buvo laimingi, kai CŽV direktorius Mike‘as Pompeo atvyko į Ankarą ir pasakė Erdoğanui, jog kurdai tik padės apsupti, o ne atkovoti, Rakos miestą. Tai nupirko jiems laiko, bet tas laikas dabar baigėsi, ir jūs pamatysite kur kas agresyvesnę poziciją.“
