Tarptautinė žiniasklaida tokia yra tik savo pavadinimu ir auditorija. Nors jos naujienos ir taip daugiausiai dėmesio sutelkia į įvykius JAV bei Europoje, panašu, kad šis sektorius tiesiog apsėstas istorijomis apie naująjį Jungtinių Valstijų prezidentą. Laikraščiai, televizija, socialiniai tinklai ir netgi asmeniniai pokalbiai – panašu, kad Trumpo „epas“ yra begalinis.
Ši kritika nėra skirta JAV gyvenantiems žmonėms. Visiškai aišku, kodėl jie taip juo domisi. Šalyje vykstantys sprendimai, susiję su moterų teisėmis, rasiniu teisingumu ir nacionaliniu saugumu yra labai svarbūs. Tai kritika visiems likusiems, kurie turėtų rūpintis daug svarbesniais dalykais.
Prezidento Trumpo vykdomasis įsakymas, kuriuo 120 dienų buvo uždrausta į JAV patekti visiems pabėgėliams bei trims mėnesiams uždrausta atvykti gyventojams iš Irano, Irako, Sirijos, Sudano, Libijos, Jemeno ir Somalio, sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje. Apie tai kalbant ir rašant buvo praleista labai daug laiko. Tačiau panašūs įvykiai ir pasipiktinimas kitose pasaulio vietose liko įtartinai pamiršti.
Praėjus lygiai savaitei po Trumpo vykdomojo įsakymo, JT išleido pranešimą, kuriame rašė apie likusioje pasaulio dalyje vykusius įvykius, kurie liko nepastebėti. Civilių per ginkluotą susirėmimą apsaugos taryba pranešė, kad 2016 metais žuvo daugiausiai civilių nuo 2009-ųjų. Per šiuos ginkluotus susirėmimus žuvo 24 procentais daugiau vaikų nei 2015 metais.
JT taip pat pranešė apie padidėjusį žmogaus teisių pažeidimų skaičių prieš rachinų bendruomenę Mianmare. Šios etninės grupės nariai buvo mušami, žudomi, pradanginami bei seksualiai išnaudojami, o jų turtas ir būstai deginami, plėšiami. Tarp istorijų iš Mianmaro yra pasakojimai apie motinas, kurių vaikai buvo nužudyti prieš jų akis, moteris, prievartaujamas gaujų, armiją, padeginėjančią patalpas, kuriose miega šeimos.
Kiek skaitančių šį straipsnį žino apie šiuos įvykius Afganistane ir Mianmare?
Žmonių pasipriešinimas prieš Trumpo vykdomąjį įsakymą, kai tiek JAV, tiek Europoje plinta antimusulmoniškos pažiūros, tikrai yra gražus dalykas. Tačiau, panašu, kad diskriminacija mums rūpi tik tada, kai tai daro tam tikros vyriausybės.
Dėmesio telkimas į JAV reiškia, kad daug svarbių istorijų lieka nepamatytos: masiniai protestai Pietų Korėjoje, dėl kurių buvo nušalinta šalies prezidentė, Indijos vyriausybės sprendimas, jog tam tikri banknotai nebegalioja, dėl kurio bankuose susiformavo milžiniškos eilės, rinkimai Gambijoje ir tai, kad į šalį buvo įvestos Senegalo, Nigerijos ir Ganos karinės pajėgos, nes prezidentas Yahya Jammeh nenorėjo atsistatydinti po pralaimėjimo.
Net ir man buvo sunku aprašyti šiuos įvykius. Dėl pastovios „atakos“ naujienomis apie Trumpą labai sunku surasti patikimą ir aiškią medžiagą apie kitus įvykius pasaulyje. Žinoma, tai nereiškia, kad neturėtumėme kreipti dėmesio į tai, kas vyksta JAV, nes kai kurie vyriausybės sprendimai liečia viso pasaulio gyventojus. Tačiau nereikia perdėtai analizuoti ir aprašinėti kiekvienos, net ir pačios smulkiausios, detalės apie Trumpą.
Sutinku, kad ganėtinai sunku atplėšti akis nuo šios keistos politinės muilo operos. Kad ir kokie būtų baisūs Trumpo vyriausybės sprendimai ir išsireiškimai, pasaulį šis politinis „spektaklis“ užvaldė savo pramogine verte. JAV kultūros, filmų, televizijos ir muzikos daroma įtaka privertė šalyje vykstančiais įvykiais domėtis visus, ypač kai naujienų žiniasklaida kemša mums tiek daug informacijos apie Trumpą.
JAV pasaulinė įtaka mažėja. Nebegyvename 1950-aisiais, kai egzistavo tik viena supergalia. Gyvename pasaulyje, kuriame jau įvyko nemaži galios pokyčiai. Iki 2030 metų Kinijos ir Indijos populiacija sudarys 37 procentus viso pasaulio gyventojų. Šių šalių tarptautinė ekonominė reikšmė taip pat smarkiai išaugs. Mes dar nepasiruošę to suprasti. Vis dėlto, keli iš mūsų gali valandų valandas diskutuoti apie Trumpo komandos sprendimus, tačiau negalėtų įvardinti penkių svarbiausių Kinijos politikų.
Chitra Nagarajan, žurnalistė ir žmogaus teisių aktyvistė iš Nigerijos
